Žaidimas kaip vaiko kūrybos ir gyvenimo filosofija
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2015.012Pagrindiniai žodžiai:
žaidimas, žaidimo prasmės, vaiko kūryba ir gyvenimo filosofijaSantrauka
Straipsnyje atskleidžiamos žaidimo kaip vaiko socialinio, kultūrinio gyvenimo ir kūrybos filosofinės prasmės. Aptariamos mokslinių diskusijų ir debatų probleminės linkmės bei aprašomas jų turinys. Atskleidžiama, kokius žaidimo klausimus akcentavo Lietuvos ir užsienio mokslininkai, ieškodami jo kūrybinių, egzistencinių, kognityvinių prasmių. Atsakoma į klausimą: kodėl mokslininkai, apibūdindami žaidimą kaip vaiko gyvenamojo pasaulio projektą teigia, jog moksline prasme šis klausimas yra labai paradoksalus. Jo paradoksalumas aiškinamas taip: kuo daugiau gilinamasi į žaidimo prasmes, tuo daugiau lieka neatsakytų klausimų apie jį. Nagrinėjamos šios mokslinių debatų ir diskusijų linkmės: žaidimo socialinės, kultūrinės, kognityvinės, kūrybinės prasmės vaiko gyvenime; žaidimo sampratų ir požymių įvairovė; vaiko motyvacijos raiška žaidime; žaidimo pedagoginės sąlygos; konstrukto „žaidžiantys vaikai“ socialinės-filosofinės prasmės.
