Edukologijos magistrantų tiriamosios veiklos kultūros plėtra
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2015.06Pagrindiniai žodžiai:
magistrantas, tiriamosios veiklos kultūra, tyrimas, nuolatinis mokymasis, formavimosi sąlygos, tęstinis profesinis švietimasSantrauka
Nuolatinis mokymasis – vienas iš Bolonijos deklaracijos (1999) principų, nusakantis žmogaus gebėjimą, įgijus Alma mater išsilavinimą, jį plėtoti naujomis kompetencijomis. Asmeninę patirtį žmogus įgyja per saviugdą ir tyrinėjimus. Magistro studijose studentai pratinami įgyti žinių, gebėti analizuoti, daryti tam tikras išvadas, keisti ugdymo praktiką, įžvelgti kliūtis, kelti problemas, gebėti parinkti optimalias išeitis ir parinkti efektyviausią problemos sprendimą. Siekiant nuosekliai įgyvendinti nuolatinį mokymąsi ir vykdyti kokybiškas magistro studijas būtina formuoti magistrantų tiriamosios veiklos kultūrą. Magistrantai, susiformavę aukštą tiriamosios veiklos kultūrą, gebės spręsti saviugdos problemas, dalyvaus nuolatiniame tobulinime.
Straipsnyje nagrinėjamos edukologijos studijų srities magistrantų tiriamosios veiklos kultūros formavimą lemiančios prielaidos.
Magistrantų tiriamosios veiklos kultūros plėtotę ženklina ugdymo paradigmų nuo žinių iki asmeninės brandos aukštajame moksle kaita. Tiriamosios veiklos kultūros plėtotė turi įtakos ne tik asmenybės brandai, bet ir atliepia mokyklos ir visuomenės poreikius. Didelę reikšmę asmenybės brandai turi gebėjimų plėtra. Tiriamosios veiklos gebėjimai paskatina pedagogą kūrybiškai konstruoti ugdymą, stiprina kritinį mąstymą. Profesinę būsimojo pedagogo brandą žymi gebėjimas įrodymus grįsti faktais ir rasti pedagoginės problemos sprendimus.
Kazachstano ir Europos mokslininkų tyrimų pagrindu nagrinėta magistrantų tiriamosios veiklos kultūros samprata. Prieita prie išvados, kad metodologinių žinių ir refleksyvaus mokymosi, tiriamųjų gebėjimų visuma, kartu su asmenybiniais šiuolaikinio mokytojo bruožais charakterizuoja jį kaip aukštos tiriamosios veiklos kultūros profesionalą. Toks pedagogas nuolat siekia ugdymo kokybės.
Magistrantų tiriamosios veiklos kultūros raidą veikia aukštosios mokyklos kontekstas, ilgalaikis planavimas, mokslinių tyrimų palaikymas administracinėmis priemonėmis, akademinio padalinio statusas, asmeninis mokslinio vadovo pavyzdys.