Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo priemonės adaptavimo patirtis
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2015.021Pagrindiniai žodžiai:
tarpkultūrinė kompetencija, raida, medžiagos adaptavimas, poreikių analizėSantrauka
Spartūs globalizacijos procesai kelia asmens ugdymuisi siekinius, susijusius su socialine sanglauda, tolerancija, dialogu, integracija, t. y. su tarpkultūriniu ugdymusi. Šio ugdymosi kontekste tarpkultūrinė kompetencija tampa viena iš svarbiausių šiuolaikinio besimokančio ir / ar dirbančio asmens kompetencijų. Tarpkultūrinė kompetencija apibrėžiama kaip tinkama ir veiksminga sąveika tarp žmonių, kurie atstovauja skirtingai afektinei, kognityvinei ir elgesio orientacijai į pasaulį (Spitzberg, Changon, 2009). Šveicarijos ir Italijos mokslininkai parašė knygą „Tarpkultūrinių kompetencijų formavimas: vadovas švietimo, socialinio darbo ir sveikatos priežiūros specialistams“, kurioje išdėstė tarpdisciplinines, tarptautines ir tarpprofesines šios kompetencijos ugdymo galimybes. Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo vadove pateikiami tarpkultūrinės kompetencijos teorinė struktūra ir praktinis jos ugdymo modelis, paremtas konkrečia tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo patirtimi. Buvo iškeltas tikslas – adaptuoti šią tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo priemonę taip, kad joje pateikiama medžiaga būtų naudinga Lietuvos, Suomijos, Vokietijos ir Estijos profesinio rengimo institucijoms. Adaptavimas yra greitesnis ir pigesnis procesas už naujos priemonės sukūrimą. Adaptavimas apibrėžiamas kaip modifikavimas priemonės, kuri buvo sukurta kokioje nors kultūrinėje ar organizacinėje aplinkoje, kad būtų galima ją pritaikyti skirtingose aplinkose. Adaptuojant Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo vadovą buvo laikomasi keturių principų. Adaptavimas vyko trimis lygiais. Adaptavimo proceso metu buvo atsižvelgiama į būsimų vartotojų poreikius, kurie buvo ištirti prieš pradedant adaptavimą. Adaptuojama medžiaga buvo pertvarkoma pagal vartotojų poreikius; nenaudojama, jeigu neatitiko vartotojų poreikių; papildoma, kai vartotojams trūkdavo informacijos; trumpinama, jeigu informacija vartotojams atrodė per daug plati; paprastinama, jeigu vartotojai jos nesuprasdavo; struktūrinama, jeigu to reikėjo dėl vartotojų poreikių. Adaptavimo rezultatas – metodinės ir ugdymosi priemonės studentams bei dėstytojams. Šių tarpkultūrinės kompetencijos ugdymosi ir ugdymo priemonių veiksmingumas testuojamas Lietuvos, Suomijos, Vokietijos ir Estijos profesinio rengimo institucijose.
