Ukrainos aukštojo mokslo įstatymas: pagrindiniai principai ir santykis su Lietuvos mokslo ir studijų politika

Santrauka

Aukštasis mokslas yra neatskiriama strategijos „Europa 2020“ dalis ir pagrindinė priemonė, siekiant Europoje sukurti pažangią, tvarią ir integracinę visuomenę bei ekonomiką, jis atlieka lemiamą vaidmenį skatinant asmeninę raidą ir visuomenės pažangą, daro poveikį inovacijoms bei moksliniams tyrimams ir padeda rengti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių reikia žiniomis grindžiamos ekonomikos augimui ir visuomenės gerovei užtikrinti.
Aukštojo mokslo politika valstybėse yra neatsiejama nuo pasaulinės globalizacijos procesų. Aukštasis mokslas jau senai yra pripažįstamas kaip priemonė siekiant gerinti ir kelti žmogiškąjį kapitalo lygį, tačiau jis tampa ir nacionalinių inovacijų sistemų dalimi ir gali prisidėti prie valstybių ekonominės pažangos.
Straipsnyje analizuojamos Ukrainos aukštojo mokslo įstatyme įtvirtintos naujovės, nustatančios aukštojo mokslo organizavimo, finansavimo ir kokybės užtikrinimo principus, konkurencingo žmogiškojo kapitalo rengimo gaires. Yra lyginamos dviejų valstybių, Lietuvos ir Ukrainos, mokslo ir studijų sistemos, pateikiamos tam tikros įžvalgos dėl šių sistemų tobulinimo gairių, atsižvelgiant į abiejų valstybių esamą gerąją patirtį atskirose aukštojo mokslo strategijos įgyvendinimo srityse.
Apibendrinant nustatyta, kad globalizacijos procesų kontekste, valstybės turi keistis gerąja patirtimi įgyvendinant mokslo ir studijų politiką savose valstybėse. Pastaruoju metu labai daug kalbama tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje apie aukštojo mokslo problemas. Šios susidariusios situacijos reikalauja ryžtingų sprendimų aukščiausiu valstybiniu lygiu, suteikiant tam tikrą teisę sprendimus priimti aukštosioms mokykloms, tuo skatinant ir palaikant jų autonomiškumą.