Aukštųjų mokyklų studentų pasirengimas muzikinėms-pedagoginėms technologijoms diegti
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2019.136.8Pagrindiniai žodžiai:
muzikinės-pedagoginės technologijos, muzikos suvokimas, vokalinis-chorinis darbas, improvizacija, grojimas muzikos instrumentais, muzikinė-plastinė veiklaSantrauka
Šis tyrimas, aukštųjų mokyklų studentų pasirengimas diegti muzikines-pedagogines technologijas, atliepia šių dienų laikotarpį. Mokslinis rezultatų naujumas – plėtoti aukštųjų mokyklų studentų pasirengimo modelį diegiant muzikines-pedagogines technologijas. Sukurtas muzikinių-pedagoginių technologijų panaudojimo modelis apima muzikos suvokimą, vokalinį-chorinį darbą, muzikinės literatūros studijavimą, improvizaciją, grojimą muzikos instrumentais ir muzikinę-plastinę veiklą. Tyrimas atliktas Centrinės Ukrainos regione, aukštojo mokslo įstaigose. Eksperimentinėse grupėse dalyvavo 212 respondentų, kontrolinėse grupėse – 192 respondentai. Praktinė šių rezultatų reikšmė yra ta, kad studentai skatinami toliau dirbti šio tyrimo kryptimi ir kad tai yra neabejotinas indėlis plėtojant muzikinio-pedagoginio ugdymo teoriją ir metodiką.
Apibendrinti atlikto tyrimo duomenys leido nustatyti eksperimentinės grupės studentų pasirengimo muzikos pedagoginėms technologijoms diegti procentinį lygio santykį: aukščiausias lygis – 23,1 proc.; vidutinis lygis – 50,5 proc.; žemiausias lygis – 26,3 proc.; taip pat atitinkamai kontrolinės grupės – 24,5 proc., 51,6 proc., 24,0 proc. Tyrimo rezultatai rodo, kad, prieš pradedant organizuoti tiriamąjį-eksperimentinį darbą, eksperimentinių ir kontrolinių grupių studentai buvo maždaug to paties pasirengimo lygio, tačiau atlikę eksperimentinį darbą eksperimentinės grupės studentai pasiekė aukštesnių rezultatų. Vadinasi, galime daryti išvadą, kad organizuojamas tikslingas aukštųjų mokyklų studentų, būsimų muzikos mokytojų, pasirengimas diegti muzikines-pedagogines technologijas gerokai pakėlė studentų lygį.