9 klasės matematikos vadovėlio semiotinės charakteristikos

Santrauka

Matematikos kalba labai svarbi matematikos pamokose ir vadovėliuose. Vis dėlto kalba labai sudėtinga ir kalbos analizės metodai yra nepakankami, kad būtų galima veiksmingai įvertinti matematikos kalbą bei atskleisti jos bruožus matematikos vadovėliuose. Atliekant šį tyrimą buvo panaudotas socialinis semiotinis metodas, kuriuo siekta išanalizuoti 9 klasės matematikos vadovėlį Jordanijos mokiniams. Ši metodologija analizuoja tris su tekstais susijusius aspektus: intelektinę funkciją, tarpasmeninę funkciją ir tekstinę funkciją. Analizuojant intelektinių funkcijų kategorijas buvo naudojamos O’Keffee ir O’Donoghue (2011) išskirtos kategorijos, o tarpasmeninei funkcijos analizei buvo pasirinkti įvardžiai, kurie buvo nagrinėjami tekstuose, t. y. Halliday (1985), Morgan (2006) darbuose. Tekstinei funkcijai analizuoti pasitelktas Shwaikh ir Morgan (2013) darbas. Kiekybinis tyrimo metodas buvo naudojamas apskaičiuoti intelektinės, tarpasmeninės ir tekstinės funkcijos kiekvienos iš t kategorijų dažnius.
Rezultatai parodė, kad matematika yra abstrakti, formali, simbolinė ir savimi pagrįsta ir kad matematika egzistuoja kaip nepriklausoma sritis su visais matematiniais bruožais, išlaikanti oficialų ir tolimą ryšį ,,tarp knygos ir mokinio“. Matematikos vadovėlio turinys tarsi linkęs parodyti mokiniams, kad jie tik užsakymų vykdytojai, nekreipiama dėmesio į mokinių pažangą, t. y. perėjimą nuo ankstesnių žinių iki naujų žinių įgijimo. Todėl šiame tyrime raginama parengti tokius matematikos vadovėlius, kurie atskleistų kitokį matematikos įvaizdį, kad mokiniai galėtų efektyviai įsitraukti į mokymosi procesą, kad būtų suteikiama galimybė mąstyti, o ne vien vykdyti mechaniškas užduotis.