Ar atlyginant Baudžiamojo proceso Pažeidimu pada rytą žalą yra užtikrinamas visiško nuostolių atlyginimo principas?

Santrauka

Lietuvos teisinė sistema yra neatsiejama nuo bendrų teisinių standartų taikymo su Europos Sąjungos įgyvendinamomis vertybėmis. Žmogaus teisių gynimo tendencija, teisinėje sistemoje, kiekvienais metais vis tobulėja ir siekia kuo aukštesnių rezultatų. Remiantis nacionaliniais ir tarptautiniais įstatymais ir/ar teismų praktika, atlikto bakalauro baigiamojo darbo tema turi glaudų ryšį su šios teisės užtikrinimu ir jos įgyvendinimu teismų sistemoje. Imperatyviai įstatymuose įtvirtintas žalos, dėl neteisėtų baudžiamojo proceso veiksmų, atlyginimo institutas, bei siekiamybė atsiradusią žalą kompensuoti užtikrinant visiško nuostolių atlyginimo principą, Lietuvos teismų sistemoje yra problematiška, kadangi esama absoliutaus skirtumo, tarp ieškiniu reikalaujamos žalos ir žalos, kurią priteisia teismas. Žinoma, turtinės žalos vertinimas yra paremtas objektyviai atsiradusiu nuostoliu, kurį įvertinti pasitelkiama realiai atsiradusia pinigine išraiška. Tačiau neturtinė kompensacija, dažnu atveju, yra nemenkas iššūkis teismui, kadangi neabejotina, kad kiekvienu individualiu atveju yra pažeidžiamos žmogiškosios vertybės, kurių tinkamam reabilitavimo įgyvendinimui yra keliamas klausimas – kiek iš tiesų yra verta pažeista asmens konstitucinė, moralinė, ar kita vidinė vertybė? Šiame tyrime yra analizuojami kriterijai, kuriais remiantis teismas teisingai ir adekvačiai atlygina atsiradusią žalą, užtikrindamas visiško nuostolių atlyginimo principą. Tyrimo eigoje yra aptariama, tiek neteisėtų baudžiamojo proceso veiksmų samprata, tiek visiško nuostolių atlyginimo principo reikšmė, bei šių pritaikymas individualioje situacijoje. Tikslingesnei analizei atlikti buvo pasitelkta nacionalinių teismų praktika, kuri padėjo išryškinti esamą problemą. Lyginamosios, užsienio šalių (Vokietijos, Norvegijos ir Estijos), analizės pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar užsienio valstybėse egzistuojanti praktika, dėl fiksuoto, nuostolių atlyginimo modelio, taptų potencialus pritaikymo mechanizmas ir Lietuvos teisinėje sistemoje.