Ukrainos kandidatūros į ES poveikis ES teisinei sistemai

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip Ukrainos kandidatūra į Europos Sąjungą (ES) paskatino reikšmingas institucines, procedūrines ir strategines inovacijas ES plėtros politikoje. Tradiciškai teisiniu nelankstumu ir technokratine seka pasižymintis ES požiūris į plėtrą pasikeitė dėl geopolitinės skubos, kurią sukėlė Rusijos agresija prieš Ukrainą. Analizuojant pagrindinius įvykius, tokius kaip dviejų etapų Asociacijos sutarties pasirašymas, precedento neturintis kandidatės statuso pagreitinimas, ankstyvos atrankos procedūros ir peržiūrėtos plėtros metodikos taikymas, šiame tyrime parodoma, kaip ES priėmė lankstesnį, politiškai reaguojantį modelį. Jame taip pat nagrinėjamas pasirengimo narystei integracijos ir etapinės narystės vaidmuo kaip priemonės Ukrainai integruoti į ES struktūras prieš visišką stojimą. Unikalus Ukrainos atvejis ne tik išbandė ES institucijų atsparumą, bet ir iš naujo apibrėžė plėtrą kaip strateginę užsienio politikos priemonę, o ne vien administracinį procesą. Išvados pabrėžia, kad Ukraina yra ir plėtros subjektas ir ES transformacijos varomoji jėga, siūlydama planą būsimoms šalims kandidatėms, kurios turėtų orientuotis sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje.