AR CIVILINIS TURTO KONFISKAVIMO INSTITUTAS TURI POTENCIALĄ PAKEISTI ANKSTESNES TEISINES PRIEMONES, ĮGYVENDINANČIAS SIEKĮ „KAD NUSIKALSTI NEAPSIMOKĖTŲ“?

Santrauka

Straipsnyje yra nagrinėjami teisiniai instrumentai, skirti įgyvendinti principinę nuostatą „kad nusikalsti neapsimokėtų“. Analizuojant nacionalinę bei užsienio teisinę literatūrą, teisės mokslininkų darbus bei teismų jurisprudenciją buvo nustatyta, kad teisinės priemonės – turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas bei neteisėto praturtėjimo norma praktikoje neveikia ir, nepaisant sveikintino jų tikslo, nepasiekė įstatymų leidėjo bei Lietuvos Respublikos Prezidentūros išsikeltų siekių kovojant su nusikalstamumu. Viena pagrindinių priežasčių, darančių įtaką nagrinėtų teisinių priemonių neveiksmingumui praktikoje – pernelyg sudėtingas konfiskuotino turto neteisėtos kilmės įrodinėjimas bei teisėsaugos institucijų negebėjimas susieti šio turto su konkrečiomis asmenų įvykdytomis nusikalstamomis veikomis.

Dėl to svarbu išnagrinėti sąlyginai naujo teisinio instituto – 2020 m. reglamentuoto civilinio turto konfiskavimo potencialą įgyvendinti siekį „kad nusikalsti neapsimokėtų“. Siekiant išsiaiškinti civilinės konfiskacijos galimybes pakeisti ankstesnes teisines priemones, institutas vertinamas pamatinių teisės principų – nekaltumo prezumpcijos, teisės į nuosavybę bei proporcingumo principo kontekste. Nacionalinis civilinio turto konfiskavimo reglamentavimas yra lyginamas su užsienio valstybių – Italijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos bei Bulgarijos teisiniu reguliavimu, ieškoma panašumų bei skirtumų tarp jų, analizuojamas instituto veikimas praktikoje. Remiantis užsienio valstybių reglamentavimu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra vertinama civilinio turto konfiskavimo atitiktis minėtiems pamatiniams teisės principams – padaryta išvada, kad nagrinėjamas institutas neprieštarauja nekaltumo prezumpcijos bei teisės į nuosavybę principams

Tačiau išanalizuota, kad nors civilinis turto konfiskavimas dėl žemesnio įrodinėjimo standarto bei visuomenės intereso užtikrinimo yra laikytinas efektyvesne nei anksčiau išnagrinėtos teisine priemone, veikiant prevenciškai konfiskuoti neteisėtos kilmės turtą, tačiau dėl tų pačių priežasčių kyla grėsmė valstybės institucijoms imti piktnaudžiauti įrodymų tikėtinumo principu, taikomu civilinės konfiskacijos procese, tokiu būdu pažeidžiant proporcingumo principą. Tačiau buvo padaryta išvada, kad valstybėms, kuriose yra reglamentuotas civilinio turto konfiskavimo institutas, nustačius griežtą reguliavimą, apibrėžiantį aiškias institucijų įgaliojimų ribas, būtų išvengta nepagrįsto, proporcingumo principą bei asmens turtines teises pažeidžiančio turto konfiskavimo.