ASMENS TEISINĖS PADĖTIES DAUGETO BAUDŽIAMAJAME PROCESE RIBOJIMAI IR KOLIZIJOS

Santrauka

Straipsnyje analizuojama asmens teisinės padėties (statusų) daugeto baudžiamajame procese galimumo ir ribojimų (draudimų) esmė, jų priežastingumas. Pasitelkiant įvairius tyrimo metodus, t. y. sisteminės analizės, lyginamąjį, indukcijos, loginį lingvistinį, turinio aiškinimo ir kitus ne mažiau reikšmingus metodus keliamas klausimas, ar išties Lietuvos Respublikos BPK nuostatos, draudžiančios tam tikriems proceso subjektams įgyti ir įgyvendinti ir kitą statusą tame pačiame baudžiamajame procese, yra tinkamai aiškinamos ir taikomos teismų praktikoje. Pasirodo, kad teisminė praktika baudžiamosiose bylose asmens teisinės padėties daugetą baudžiamajame procese aiškina gerokai lanksčiau. Ir tai nėra teisinga. Konkrečiai kalbant apie eksperto bei specialisto negalėjimą dalyvauti procese, jeigu jis toje byloje, be kita ko, yra ir civilinis ieškovas, civilinis atsakovas (BPK 57 str. 2 d.), vis dėlto, teismų praktika „suranda“ nišą šio draudimo išimčiai. Autorius straipsnyje argumentuoja, kad tokia besiklostanti praktika ne tik iškreipia BPK nuostatų sistemiškumą, bet sykiu ir neatitinka principinių baudžiamojo proceso teisės nuostatų. Tai iškreipia procesinių funkcijų dermę, sukelia vidinį prieštaravimą (konfliktą) kalbant apie specialių žinių subjekto ir civilinio ieškovo/atsakovo interesų konkrečiame baudžiamajame procese derinimą ir įgyvendinimą.

Taigi straipsnyje nurodoma, dėl kokių priežasčių minėtų proceso subjektų interesai (procesiniai teisiniai ir materialiniai teisiniai) tame pačiame baudžiamajame procese tarpusavyje negali būti derinami, kuo skiriasi specialių žinių subjekto ir ieškovo ar atsakovo statusas, ir kokia žala gali būti sukeliama nepaisant BPK 57 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo.