Nepilnamečių baudžiamoji justicija Lietuvoje - ar esamos baudžiamosios teisės priemonės ir jų taikymo praktika tinkamai atliepia nusikalstamo nepilnamečių elgesio priežastis ir tendencijas?

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjama su baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimu nepilnamečiams susijusi problematika bei nepilnamečių baudžiamosios justicijos Lietuvoje perspektyvos. Straipsnio tikslas - išanalizuoti bei argumentuotai įvertinti aktualią nepilnamečių baudžiamosios justicijos Lietuvoje problematiką, taip bandant identifikuoti šioje srityje potencialiai tobulintinus aspektus. Atitinkamai, darbo autoriaus yra siekiama visapusiškai išnagrinėti tiek baudžiamajame įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo specifiką bei trūkumus, tiek teismų praktikoje nepilnamečių baudžiamosiose bylose kylančius iššūkius, tiek ir nepilnamečių registruoto bei latentinio nusikalstamumo tendencijas atspindinčią statistinę informaciją, taip pat teisės, kriminologijos ir kitų mokslų įžvalgas nagrinėjama tema. Atlikta analizė parodė, jog traukiant nepilnamečius baudžiamojon atsakomybėn ir skiriant jiems bausmes ar kitokias poveikio priemones, praktikoje į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir jų specifinius poreikius neretai vis dar deramai neatsižvelgiama, o jei tai ir padaroma – toks atsižvelgimas gana dažnai būna ribotas ir nepilnavertis. Todėl darytinos išvados, jog teismai, taikydami baudžiamąją atsakomybę, turi skirti didesnį dėmesį principinėms nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų nuostatoms, labiau įsigilinti į nepilnamečių teisės pažeidėjų specifiką ir poreikius bei jų atžvilgiu dar labiau riboti kriminalinių bausmių taikymą, dažniau skiriant auklėjamojo poveikio priemones, taip pat dažniau ir atidžiau vertinti jaunų suaugusiųjų (18–21 m.) socialinę brandą ir galimybes jiems taikyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Tuo tarpu įstatymų leidėjui derėtų įtvirtinti galimybę svarstyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiams ir sunkių nusikaltimų atvejais, be to, mažiau sunkių ar neatsargių nusikalstamų veikų atvejais tai turėtų būti teismo pareiga, o ne diskrecija.