Kūno donorystės įstatymai ir praktika būsimų Europos tafonomijos tyrimų kontekste

Santrauka

Šiame straipsnyje aptariama pasirinktų šalių, atliekančių kūno irimo tyrimus, kūno donorystės įstatymai ir praktika, palyginant Jungtinių Amerikos Valstijų ir Nyderlandų, kur vykdomi tokie tyrimai, bei Lenkijos, kurioje tokie tyrimai vis dar yra neteisėti, teisinį reguliavimą. Straipsnyje taikomas formalusis-dogmatinis metodas, atliekant tiek teisės aktų, tiek antrinių šaltinių tyrimus.

2023 metais autorės atliko preliminarų tyrimą Teismo tyrimų stotyje (Forensic Investigation Research Station; FIRS), Grand Džankšene, Kolorado valstijoje, siekdamos įvertinti kūno irimo tyrimų įstaigos steigimo Lenkijoje galimybes. Tyrimo metu jos nagrinėjo įvairius teisinius sprendimus, susijusius su viso kūno donoryste, siekdamos išryškinti jų stipriąsias ir silpnąsias puses ne tik būsimų tafonomijos tyrimų, bet ir asmens autonomijos kontekste. Kiekvienoje straipsnio dalyje išanalizuota teisiniai pagrindai ir įvairių universitetų kūno donorystės programos (body donation programs; BDP).

Pirmojoje straipsnio dalyje pateikta bendros organų ir audinių donorystės, taip pat viso kūno donorystės samprata. Antroji dalis skirta kūno donorystei Jungtinėse Valstijose, kurioje pristatoma Vieningo anatominio dovanojimo akto su pakeitimais (Revised Uniform Anatomical Gift Act) bei FIRS kūno donorystės programos analizė. Trečiojoje dalyje nagrinėjami kūno donorystės įstatymai Nyderlanduose ir Amsterdamo tafonomijos ir antropologijos tyrimų iniciatyvos (Amsterdam Research Initiative for Sub-surface Taphonomy and Anthropology; ARISTA) kūno donorystės programa. Ketvirtojoje dalyje pristatomi Lenkijos kūno donorystės įstatymai, tokie kaip Kapinių ir laidojimo įstatymas, ir pasirinktų ministerijos nutarimų nuostatos, taip pat pateikiama medicinos universitetų BDP bendra charakteristika ir dažniausios nuostatos.

Galiausiai, palyginus preziumuoto ir informuoto sutikimo teisines sistemas, daroma išvada apie kūno donorystės įstatymų Lenkijoje (ne)pakankamumą ir pabrėžiama būtinybė didinti visuomenės informavimą tiek kūno donorystės, tiek tafonomijos tyrimų klausimais.