SKAITMENINĖS EKONOMIKOS APMOKESTINIMO PROBLEMATIKA

Santrauka

Pasaulis įžengė į gilų pereinamąjį laikotarpį, kuriame matomas spartus ir neįtikėtinas naujovių vystymąsis. Skaitmeninės ekonomikos augimas dramatiškai pakeitė pasaulinę verslo aplinką, sukeldamas naujų iššūkių mokesčių sistemai. Internetas išstumia laikraščius ir žurnalus, o prekybą materialiomis prekėmis keičia paslaugos, teikiamos skaitmeninėje erdvėje. Skaitmeninė ekonomika naikina laiko, erdvės ir atstumo barjerus. Serveris, kuriame apdorojama operacija, vieta, iš kurios prekės ar paslaugos yra teikiamos ir tokių prekių ar paslaugų teikimo vieta yra skirtingose jurisdikcijose, todėl keliamas klausimas – kur bus apmokestinamas sandoris? Tuo tarpu tarptautinėms mokesčių taisyklėms vis dar „įklimpus“ į XX amžiaus verslo koncepcijas, skaitmeninė ekonomika atveria precedento neturinčias galimybes išvengti mokesčių, nes skaitmeninėje erdvėje veikiančioms įmonėms veiklos vystymui nereikia gamyklų, parduotuvių ar kitos nuolatinės buveinės.

Atitinkamai, šiame straipsnyje bus siekiama įvertinti Europos Sąjungos ir tarptautinius standartus nustatančių subjektų pastangas rasti sprendimą dėl sąžiningos skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje siekiama įsigilinti į skaitmeninės ekonomikos sąvoką, esminius bruožus, ypatingai akcentuojant skaitmeninių paslaugų naudotojų atliekamą vaidmenį, kuris yra unikalus ir sudėtingesnis už klientui paprastai tenkantį vaidmenį. Šioje dalyje taip pat išskiriami skaitmeninio ir tradicinio verslo skirtumai, remiantis statistiniais duomenimis parodomas skaitmeninio verslo modelio pranašumas lyginant su tradiciniu verslo modeliu. Antrojoje straipsnio dalyje akcentuojamos priežastys, lėmusios skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo būtinumą, aptariamas skaitmeninių paslaugų mokestis, taikomas tam tikrose Europos Sąjungos šalyse bei išskiriamas skaitmeninės buveinės sąvokos trūkumas šalių sudarytose dvigubo apmokestinimo sutartyse. Paskutinėje straipsnio darbo dalyje gilinamasi į Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės įvedimo, dėl virtualios nuolatinės buveinės sąvokos įtraukimo į mokesčių sistemą bei naudotojo kuriamos vertės apmokestinimo. Šioje dalyje taip pat analizuojamas tarptautinių organizacijų siūlomas skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo modelis. Atsižvelgus į tokio teisinio reguliavimo nebuvimą, šiame straipsnyje taip pat pateikiamos skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo rekomendacijos.