"Pinigų mulai": civilinės atsakomybės kilimo pagrindai, sąlygos ir forma

Santrauka

Pastebima, jog pastaruoju metu sparčiai plinta nauja pinigų plovimo rūšis, vadinama „pinigų mulų“ reiškiniu. Ši pinigų plovimo schema pasireiškia tuo, jog iš nusikalstamų veikų gautos lėšos yra pervedamos į fizinių asmenų asmenines banko sąskaitas, nugryninamos ir perduodamos galutiniam jų gavėjui – nusikalstamas veikas atlikusiems asmenims. Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas kriminalizuoja tik nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, kada nusikalstamos veikos subjektas žino apie nusikalstamo turto kilmę, šio tyrimo problemą sudaro neapibrėžtumas dėl atsakomybės kilimo „pinigų mulams“, kurie nenumano apie nusikalstamą turto kilmę.

Atitinkamai, šiame straipsnyje bus siekiama įvertinti „pinigų mulų“ atliekamų veiksmų (leidimo pasinaudoti savo banko sąskaita bei pinigų nugryninimo paslaugos) teisėtumą protingo, rūpestingo ir atidaus asmens standarto (lot. bonus pater familias) kontekste bei atskleisti už tokius veiksmus kylančią civilinę atsakomybę, atsakomybės pagrindus bei formą.

Pirmojoje straipsnio dalyje yra atskleidžiama „pinigų mulų“ reiškinio samprata, ištakos, paplitimas, mastai, atskleidžiamas tipinis „pinigų mulo“ portretas.

Antrojoje straipsnio dalyje yra analizuojami teisės akademikų tarpe vyraujantys požiūriai į „pinigų mulų“ reiškinį. Viena grupė teisės akademikų pasisako už tai, kad „pinigų mulams“ atsakomybė kilti turėtų, kai kiti teisės mokslininkai „pinigų mulus“ vertina kaip tų pačių nusikaltėlių aukas, užverbuotas pasinaudojant tam tikru pažeidžiamumu, dėl ko „pinigų mulams“ atsakomybė kilti neturėtų.

Trečiojoje straipsnio dalyje yra tiriamos „pinigų mulų“ civilinės atsakomybės kilimo galimybės iš generalinio delikto taisyklės (sąlygos, forma), pažeidžiant atidaus, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą.