Baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą žmogaus persekiojimą taikymo problematika nukentėjusiųjų teisių apsaugos kontekste

Santrauka

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenimis 18 procentų moterų patyrė persekiojimą nuo 15 metų amžiaus, o 5 procentai moterų jį patyrė per 12 mėnesių iki apklausos (iš viso 9 mln. moterų per 12 mėnesių laikotarpį). Persekiojimo užkardymo ir teisinės apsaugos nukentėjusiesiems suteikimo svarba pabrėžiama mokslininkų išvadose, Europos Sąjungos veiklos strategijose, Stambulo konvencijoje.

Nors Lietuvoje neteisėtas žmogaus persekiojimas kriminalizuotas tik 2021 m. spalio 14 d., vis dažniau diskutuojama dėl šioje normoje įtvirtintų neigiamų padarinių, aiškios nukentėjusiojo valios išreiškimo pagrįstumo ir įrodinėjimo, sankcijų proporcingumo ir sisteminio nesuderinamumo kitų teisės normų atžvilgiu. Be to, pastebima abejonių ir dėl nevisiško Nusikaltimų aukų direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę. Remiantis tuo, šiuo tyrimu siekta nustatyti, ar baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą žmogaus persekiojimą taikymas užtikrina reikiamą nukentėjusiųjų teisinę apsaugą, įvertinant nacionalinio reglamentavimo atitiktį ultima ratio principui ir Nusikaltimų aukų direktyvai.

Tyrimo metu konstatuota, kad neteisėto žmogaus persekiojimo sudėtyje įtvirtintas aiškios nukentėjusiojo valios išreiškimas kelia grėsmę veiksmų eskalacijai, o pripažinimas baudžiamuoju nusižengimu neatitinka sukeliamų pavojingų padarinių lygio. Šios nusikalstamos veikos kriminalizavimu ultima ratio principas nebuvo pažeistas, kadangi veika yra pakankamo pavojingumo, o alternatyvių teisinių priemonių – BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto sistemingo žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą ir CK 2.23 straipsnio – taikymas nepakankamas. Tačiau esamo reglamentavimo neatitikimai Nusikaltimų aukų direktyvai apriboja teisinės apsaugos nukentėjusiesiems suteikimą, nes atliekama specialių apsaugos poreikių vertinimo ir apsaugos priemonių skyrimo procedūra stokoja visapusiško individualios situacijos įvertinimo bei atskirų taisyklių ypatingai pažeidžiamiems asmenims suteikiamų apsaugos priemonių atžvilgiu.