ADMINISTRACINĖS TEISĖS INSTITUTŲ IR ADMINISTRACIJOS REFORMOS LIETUVOJE 1918–1940 m.
DOI:
https://doi.org/10.7220/2029-4239.26.6Pagrindiniai žodžiai:
Administracinė teisė, administracinė reforma, valstybės tarnyba, administracinė procedūra, administracinė santvarkaSantrauka
Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę valstybė susidūrė su begale iššūkių ne tik santykiuose su užsienio valstybėmis dėl Vilniaus, Klaipėdos krašto, ne tik dėl Lietuvos gyventojų ekonominės ir socialinės padėties. Be visų šių opių klausimų, reikėjo sukurti valstybės aparatą, nustatyti jame dirbančių asmenų teisinį statusą, galvoti apie jų kvalifikacijos kėlimą, kurti administracinę procedūrą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi, ir politikai, ir tarnautojai, ir mokslininkai įsitraukė į šiuos procesus. Buvo parengti ne vienas Valstybės tarnybos įstatymo, Ministrų Kabineto statuto, Administracinės santvarkos statuto projektai, siekta kodifikuoti administracinę procedūrą. Paraleliai mąstyta apie administracinių ir politikos mokslų mokyklų steigimą, administracinio teismo steigimą, Policijos ir Pasienio apsaugos policijos ir kitų įstatymo projektų rengimą. Straipsnyje aptariami valstybės tarnybos instituto vystymosi klausimai, Administracijos santvarkos įstatymo projektai, 1929–1930 m. valstybės valdymo organizacijos pertvarkymo, 1939–1940 m. administracijos reformos idėjos. Taip pat straipsnyje pirmą kartą administracinės teisės doktrinoje aptariamas teisės akto projektas, manytina, rengtas 1925 m. pavadinimu „Administracijos veikimo elgesio kodifikacija“.
Atliekant tyrimą naudotasi istoriniu, lyginamuoju, analitiniu, lingvistiniu, deskriptyviniu, dokumentų analizės metodais.
Atsisiuntimai
Atsisiuntimai
Publikuota
Kaip cituoti
Numeris
Skyriai
License
Copyright (c) 2023 Teisės apžvalga

This work is licensed under a Creative Commons Attribution-ShareAlike 4.0 International License.
Jei nenurodyta kitaip, autorinės teisės priklauso autoriui ir Lietuvos Respublikai. Lietuvoje galioja griežta politika dėl bet kokių plagijavimo formų, įskaitant savi- plagijavimą. Bet kuriai citatai, netgi trumpai, turi būti pateikiama atitinkama nuoroda. Bet kokia pažodinė citata turi būti pateikiama kabutėse arba išskiriama į atskirą pastraipą.