AR DRONŲ NAUDOJIMAS SVETIMOJE TERITORIJOJE NEPASKELBUS KARO NEPAŽEIDŽIA ŽMOGAUS TEISĖS Į GYVYBĘ?

Santrauka

Žmogaus teisė į gyvybę yra laikoma paveldima, kuri negali būti pažeista be pagrindo, kadangi ši teisė nėra laikoma absoliučia, jai yra taikomos ribos, kur prireikus, ją galima pažeisti. Ataka, kurios eigoje žūsta civiliai konflikto metu, nebūtinai bus laikoma žmogaus teisės į gyvybę pažeidimu. Tokios atakos turi daug daugiau laisvės konflikto metu, tačiau valstybė turi teisę ginti savo piliečius ir pareigą gerbti kitos valstybės piliečių gyvybę taikos ir konflikto metu. Daugėjant karinių operacijų, kur yra pasitelkiami dronai vykdyti atakas, daugėja ir žmogaus teisės į gyvybę pažeidimų, kadangi valstybės aplaidžiai laikosi tarptautinės teisės įtvirtintų žmogaus teisės apsaugos nuostatų. Valstybės, o ypač Jungtinės Amerikos Valstijos, pilnai nesilaiko nuostatų, kurios leistų tinkamai nustatyti ir įvardinti norimą taikinį. Atakos yra vykdomos pilnai nesurinkus informacijos apie taikinį, nenustačius jo konkretaus ryšio su teroristinėmis grupuotėmis, spekuliuojant dėl galimo ryšio tarp jų. Atsižvelgiant į Tarptautinę humanitarinę teisę, teisėti atakų taikiniai yra kombatantai – dalyvaujantys konflikte arba tiesiogiai susiję su konfliktu, tačiau valstybėms besidalinant informacija apie galimus taikinius dažnai yra nukrypstama nuo kombatanto sąvokos ir taikiniais tampa tokie asmenys, kurie atitinka pačių valstybių sudarytą teroristo sąvoką, ieškant sąsajų vien tarp asmens gyvenimo būdo, tai yra, atkreipiamas dėmesys į tai, su kuo asmuo bendrauja gyvai, peržiūrimi telefoniniai skambučiai, artimi kontaktai. Konkretus žuvusių civilių skaičius nėra atskleidžiamas, tik nepriklausomų organizacijų dėka turime galimybę suvokti, kokią iš tikrųjų didelę problemą kelia dronų operacijos taikos zonose. Skaidrumo trūkumas gaubia šias operacijas, todėl net tarptautinės organizacijos pradeda kreipti dėmesį į valstybių aplaidumą tarptautinei teisei, tačiau pastovūs prašymai valsybių daugiau atskleisti apie vykdomas atakas didelės įtakos neturi. Karinėms operacijoms, kuriose pasitelkiami dronai, trūksta reguliavimo ir valstybių tiesioginės atsakomybės. Šiuo metu atakas išgyvenusieji civiliai, norėdami, jog valstybės prisiimtų atsakomybę už atakas, tiksliai nežino, į kurią valstybę ir į kokį teismą reikia kreiptis, todėl dauguma keliamų bylų yra atmetamos, paliekamos nenagrinėtos, kadangi valstybės neprisiima tiesioginės atsakomybės už atakas, tai apsunkina civilių teisybės paieškas. Nors dronų naudojimas suteikia daug pranašumų ir naudos valstybėms, padaroma žala svetimoje teritorijoje taikos metu gerokai perauga tarptautines normas. Vienas iš civilių saugumo užtikrinimo principų yra – proporcingumas, tai reiškia, kad atakos metu atsirandanti netiesioginė žala turi būti ne didesnė nei norimas rezultatas. Kuo taikinys yra aukštesnio rango teroristas, tuo didesnė gali būti atsirandanti netiesioginė žala, tačiau taikiniais tampa asmenys, kurie net nėra dalyvavę konflikte, tai yra asmenys, paprasti civiliai - ne kombatantai. Paleidžiant ataką turint tokį taikinį, atsiradusi netiesioginė žala yra gerokai aukštesnė, nei įsivaizduojama, kokia ji galėtų būti, kadangi rezultatas nėra pasiektas. Toks taikinys tarptautinės teisės nuostatų lygmenyje nėra teroristas, nėra kombatantas ir nėra validus taikinys, tačiau valstybės plečia ne tik asmenų, kurie gali būti laikomi validžiais taikiniais, bet ir konflikto zonos sampratą. Šioje vietoje didžiulę rolę turi Jungtinės Amerikos Valstybės, kurios karą prieš terorą paskelbė pasauliniu. Jungtinėms Amerikos Valstijoms į pagalbą ateina Europos valstybės, kurios taip pat vykdo ir savo atskiras atakas, tačiau ne tokiu plačiu mastu kaip Jungtinės Amerikos Valstijos. Šiame darbe yra aptariama žmogaus teisių apsauga taikos ir konflikto metu. Vykdoma dronų naudojimo karinėse operacijose naudos ir pranašumo kovoje prieš teroristines grupuotes apžvalga. Aptariamos teisinės problemos, gaubiančios dronų naudojimą šiose operacijose. Įvertinami galiojantys reguliavimai ir įstatymai, analizuojami moksliniai darbai, teisiniai šaltiniai, antrinių duomenų analizė, atvejo analizė. Šie metodai naudoti siekiant išsiaiškinti, ar dronų naudojimas svetimoje teritorijoje nepaskelbus karo nepažeidžia žmogaus teisės į gyvybę. Išsamaus tyrimo eigoje nustatyta, jog iškelta hipotezė pasitvirtina ir dronų naudojimas svetimoje teritorijoje nepaskelbus karo pažeidžia žmogaus teisę į gyvybę.