Ar darbas ypatingai išnaudojančiomis sąlygomis užtraukia baudžiamąją atsakomybę Lietuvoje?

Santrauka

Siekiant įgyvendinti ES direktyvą 2009/52/EB,  2012 m. įsigaliojo naujas LR BK straipsnis, kriminalizuojantis nelegaliai LR esančių trečiųjų šalių piliečių darbą. Jame aptinkamas nevienareikšmiškai suprantamas požymis –  ypatingai išnaudojamo darbo sąlygos. Pastaroji sąvoka kodekse nėra paaiškinta, o ES direktyva, iš kurios ši sąvoka buvo perkelta į LR BK, yra orientuota į nelegalios migracijos iš trečiųjų šalių sustabdymą bei nelegalių migrantų apsaugojimą nuo didelio išnaudojimo darbe. Susiklosčius tokioms teisinėms aplinkybėms, atsirado tam tikrų LR BK nuostatų taikymo neapibrėžtumas, reikalaujantis atskiro tyrimo, kurio objektas yra LR BK reglamentavimas, numatantis darbdavio atsakomybę už darbuotojo išnaudojimą. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvoje apkritai darbdaviui kyla baudžiamoji atsakomybė už darbą ypatingai išnaudojančiomis sąlygomis ir kokios yra tokios atsakomybės ribos. Atlikus tyrimą nustatytas ypatingai išnaudojančio darbo sąlygų ryšys su priverstiniu darbu. Esminis skirtumas – laisvės varžymo kriterijus, kuris ir atskiria šias sampratas pagal jų rūšinį objektą, o panašumas – savanaudiškumas ir išnaudojimo tikslas rodo ne tik tam tikras šių sąvokų sąsajas, bet ir pabrėžia ypatingai išnaudojančių sąlygų pavojingumą baudžiamosios teisės prasme. Didelis darbuotojo išnaudojimas nėra tokia pavojinga veika, kaip priverstinis darbas ar prekyba žmonėmis priverstiniam darbui, pažeidžianti asmens laisvę, tačiau šia veika yra pažeidžiamos fundamentalios asmens teisės į sveikatą bei orumą. Tyrimu nustatyta, kad LR BK įtvirtintos nuostatos yra tik siauram taikymui, todėl ypatingai išnaudojančio darbo sąlygų samprata yra nepakankama jų kvalifikavimui. Lietuvoje darbdavio baudžiamoji atsakomybė už ypatingai išnaudojančias darbo sąlygas apskritai nėra numatyta, o pažodinis direktyvos perkėlimas į LR BK 292(1) str. sąlygoja teisinį neapibrėžtumą, kuomet besidubliuojančios nuostatos su LR BK 147 ir 147(1) apsunkina minėtos normos taikymą, dar daugiau, specialus sudėties dalykas suponuoja tam tikrą LR ir ES piliečių diskriminaciją.