Penitencinės mediacijos teorinė samprata

Santrauka

Vokiečių sociologas R. Darrendorf’as tikėjo, kad konfliktas yra kūrybinė socialinio gyvenimo pradžia ir visuomenės laisvės šaltinis. Prieštaravimai ir konfliktai yra progresyvūs veiksniai, vedantys visuomenę į priekį, jų negalima išnaikinti, bet jie gali būti racionalizuoti. Mokslininkas, tyrinėdamas konfliktus, pasiūlė būdą juos reguliuoti, suskirstant pastaruosius į etapus. Vienas iš šių etapų yra visų konflikto dalyvių susitarimas laikytis „žaidimo taisyklių”, kurios suprantamos kaip konstitucija, įstatai, susitarimai ir kt. Visos „žaidimo taisyklės” yra susijusios su būdais, kuriais planuojama išspręsti prieštaravimus, o pramoninės sociologijos požiūriu, tai apima: derybas, mediaciją, arbitražą ir privalomą arbitražą.

Jei iš pradžių Rusijos įstatymų leidėjas numatė taikyti mediacijos procedūrą tik civiliniuose, arbitražo ir šeimos ginčuose, šiandien vis labiau akivaizdu, kad mediacijos institutas gali būti taikomas daug plačiau. Panašu, kad mediacija bus gana veiksminga priemonė sprendžiant konfliktus, kylančius laisvės atėmimo vietose. Uždara aplinka, kurioje yra šimtai žmonių, turinčių skirtingą išsilavinimą, gyvenimo istoriją, patirtį ir toleranciją – kaip visų kylančių prieštaravimų ir konfliktų katalizatorius. Tokioje visuomenėje pakanka vieno žodžio, kuris nuvestų į kovą, riaušes, naujų nusikaltimų padarymą ir recidyvą.

Šiuo metu įvairūs bausmių vykdymo sistemos tyrėjai ir darbuotojai bando įvesti mediaciją pataisos įstaigų veikloje. Norint, kad pastarasis darbas įgytų teisinį ir sisteminį pobūdį, būtina parengti teorinę ir teisinę penitencinės mediacijos koncepcijos sampratą. Šios koncepcijos variantą autoriai pateikia šiame darbe.

Straipsnyje siūloma penitencinės mediacijos samprata ir jos klasifikavimas, atsižvelgiant į konflikto subjektus. Nustatomi penitencinės mediacijos tikslai, uždaviniai ir principai.  Tiesioginiai tikslai yra konfliktų sprendimas ir konfliktų lygio sumažinimas pataisos įstaigose. Ilgalaikiai tikslai yra nusižengimuų ir nusikaltimų prevencija pataisos įstaigose ir nuteistųjų nusikalstamumo prevencija atlikus bausmę. Į penitencinės mediacijos principus įeina teisėtumas, konfidencialumas, neutralumas, procedūros savanoriškumas, saugumas, mediatoriaus kompetencija ir dėmesys bausmės tikslams pasiekti. Straipsnyje atskleidžiamos penitencinės mediacijos funkcijos, objektai ir subjektai. Funkcijos apima: analitinę, taikinamąją, mokomąją, prevencinę ir metodinę. Penitencinės mediacijos objektas yra socialiniai santykiai, kylantys konfliktinėse situacijose tarp subjektų, dalyvaujančių laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir atlikimo procese. Penitencinės mediacijos subjektai yra asmenys, nuteisti laisvės atėmimo bausme, įsitraukę į konfliktą, profesionalus mediatorius (neutrali šalis), įstaigos psichologai, įstaigos administracijos darbuotojai, personalas, užtikrinantis procedūros saugumą.

Apibendrinant, patiekiamos išvados apie penitencinės mediacijos svarbą ir būtinumą bei konceptualų jos supratimą, tobulinant valtybės baudžiamąją politiką ir didinant kovos su nusikalstamumu efektyvumą.