Ar galima baudžiamoji atsakomybė buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui už 1991 m. sausio 13 d. įvykius?

Santrauka

1991 m. sausio 13 d. TSRS ginkluotųjų pajėgų vykdytos agresijos metu Vilniuje buvo nužudyta 13 civilių, sunkiai sužalotas 821 asmuo, o apie 80 žmonių buvo apšaudyti ir neteisėtai sulaikyti. Teismas Lietuvos Respublikos vardu Sausio 13-osios byloje yra priėmęs du sprendimus, kuriais pripažino didžiąją dalį įtariamųjų kaltais. Tarp kaltinamųjų – aukšti TSRS civiliai ir kariniai valstybės pareigūnai. Pastebėtina, kad tuometinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, atsakomybės klausimas liko už bylos ribų. Dėl šios priežasties straipsnyje analizuojama, ar Lietuva gali taikyti baudžiamąją atsakomybę buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui už 1991 m. sausio 13 d. TSRS ginkluotųjų pajėgų vykdytus tarptautinius nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę.

Iškeltam straipsnio tikslui pasiekti vertinamos valstybės vadovo atsakomybės taikymo galimybės už pavaldinių atliktus nusikaltimus žmoniškumui tarptautinėje teisėje. Analizuojama tarptautinių karo tribunolų praktika bei šį reguliavimą įtvirtinusios konvencijos. Nustatyta, kad 1977 m. Ženevos konvencijos I protokolas yra viena iš pagrindinių tarptautinių sutarčių, tiesiogiai reglamentuojančių šią teisinę sferą.

Atsižvelgiant į gautus rezultatus, toliau darbe buvo analizuojamas minėto teisės akto normų aktualumas 1991 m. sausio įvykių kontekste. Rezultatai parodė, kad minėto protokolo nuostatos taikytinos M. Gorbačiovo atveju. Ištirta, kad TSRS prezidento veiksmai 1991 m. sausio 11-13 d. kvalifikuotini kaip aplaidus vado pareigų vykdymas.

Paskutiniame straipsnio skyriuje aiškinamasi, ar šis tarptautinis kvalifikavimas neprieštarauja  Lietuvos nacionalinės teisės normoms ir ar taip nėra pažeidžiami įstatymo galiojimo laike principai.

Atlikus tyrimą buvo prieita prie išvados, kad Lietuva gali taikyti baudžiamąją atsakomybę buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui už 1991 m. sausio 11-13 d. TSRS ginkluotųjų pajėgų vykdytus karinius veiksmus prieš Lietuvos valstybę. Remiantis darbe išanalizuota medžiaga, yra pagrindas teigti, kad M. Gorbačiovas aplaidžiai vykdė savo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, pareigas. Už tokius veiksmus-neveikimą tiek tarptautinė, tiek Lietuvos nacionalinė teisė asmeniui numato baudžiamąją atsakomybę.