Baudžiamojo proceso veiksmų (sprendimų) teisėtumo vertinimas baudžiamajame ir civiliniame procesuose

Santrauka

Straipsnyje yra analizuojamas baudžiamojo proceso veiksmų (sprendimų) teisėtumo vertinimas baudžiamajame ir civiliniame procesuose. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad Lietuvos teisiniame reguliavime, egzistuojant griežtajai valstybės deliktinei atsakomybei, t.y. atsakomybei be kaltės, jos ribos ir taip tampa itin plačios. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, vienas esminių aspektų yra nustatyti tinkamą balansą tarp efektyviai veikiančios baudžiamosios procesinės veiklos ir žalą patyrusio asmens interesų apsaugos, t.y. kad valstybės deliktinės atsakomybės ribos nebūtų neprotingai išplėstos arba nepagrįstai susiaurintos. Valstybės deliktinės atsakomybės ribos gali priklausyti ir nuo to, vienodai ar skirtingai baudžiamojo proceso veiksmų teisėtumas yra vertinamas baudžiamajame bei civiliniame procese. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad baudžiamojo proceso teisės ir civilinės teisės doktrinose pateikiamos baudžiamojo proceso pažeidimo sąvokos bei kriterijai, kuriais remiantis nustatomas procesinių veiksmų (sprendimų) neteisėtumas, nesutampa. Teismai taip pat laikosi pozicijos, kad tų pačių baudžiamojo proceso veiksmų (ne)teisėtumas baudžiamojoje ir civilinėje byloje gali būti vertinamas skirtingai. Tačiau straipsnyje keliama abejonė, ar toks to paties baudžiamojo proceso veiksmo (sprendimo) priešingas vertinimas, priklausomai nuo to ar jis yra vertinamas baudžiamajame ar civiliniame procese, yra pagrįstas ir pernelyg neišplečia valstybės deliktinės atsakomybės ribų.