Lietuvos Respublikos civilinio kodekso projektas 1918–1940 m.: nesėkmės priežastys

Santrauka

Tyrime aptariamos priežastys, kurios nulėmė po valstybingumo atkūrimo 1918–1940 m. laikotarpiu nesėkmingus bandymus kodifikuoti Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, kai tuo tarpu kitos kaimyninės valstybės, tame tarpe ir Latvija, Lenkija priėmė svarbiausią privatinės teisės kodifikuotą aktą ir taip išvengė teisinio partikuliarizmo sudaromų kliūčių taikyti vieningą civilinės teisės sureguliavimą. Nacionalinė teisėkūra nuo 1918 m. pradėjo formuotis ir formavosi svetimų teisės šaltinių, galiojusių Lietuvos Respublikos teritorijoje šimtmetį iki Pirmojo pasaulinio karo, pagrindu. Pradžioje apsiribota teisės Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos civilinės teisės aktų recepcija, vėliau – parengti šių teisės aktų vertimai, o galutiniu tikslu turėjo tapti galutinis svetimos teisės šaltinių atsisakymas, priimant vieningą visai Respublikai civilinį kodeksą. Prasidėjusius teisėkūros procesus sustabdė sovietinė okupacija