Tarpukario Lietuvos teisėjos
DOI:
https://doi.org/10.7220/2029-4239.21.7Pagrindiniai žodžiai:
Teisėjos, Teisių fakultetas, Studentai, Diplomai, UniversitetasSantrauka
Straipsnyje aptariamas moterų dalyvavimas ir savęs realizavimas teismų sistemoje tarpukario Lietuvoje. Iki pat 1917 m. Rusijoje moterims buvo draudžiama baigus studijas dirbti advokatėmis ar teisėjomis, nes tai tik vyriška profesija, taip buvo įteisinta moterų diskriminacija, o apie lygias teises niekas nekalbėjo, nes nebuvo lyčių lygybės. Kai Lietuvoje atsirado teisinė bazė, 1918 m. lapkričio mėn. 2 d. buvo priimta pirmoji laikinoji Lietuvos Konstitucija, kurioje buvo suteikta teisė balsuoti moterims, tada lyčių lygybė iš lėto ėmė skintis sau kelią. Analizuojant archyvinius duomenis apie moterų teisės studijas Vytauto Didžiojo universitete, jų galimybes įsidarbinti teismo įstaigose bei jų teisinę karjerą teismuose, straipsnyje atskleidžiami moterų, dirbusių teisėjomis tarpukario Lietuvoje, veiklos dinaminiai pokyčiai lyčių lygybės aspektu. Nors formaliai lyčių lygybė buvo deklaruojama, tikrosios lyčių lygybės nebuvo, nes stereotipai buvo labai aiškiai išreikšti moters atžvilgiu. Tarpukario Lietuvoje diskriminaciniai santykiai lyčių lygybės aspektu šiek tiek mažėjo. Konstatuoti pozityvūs pokyčiai moterims studijuojant teisės mokslus Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto teisės skyriuje nepriklausomybės laikotarpiu. Straipsnyje analizuojamas moterų teisėjų dalyvavimas teismų sistemoje lyčių lygybės aspektu, pradedant Rusijos okupacijos laikotarpiu ir baigiant dabartine situacija. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, moterų teisėjų santykis tarp visų teisėjų ėmė iš esmės keistis, dabar Lietuvoje tarp teisėjų yra realizuotas lyčių lygybės principas.
Atsisiuntimai
Atsisiuntimai
Publikuota
Kaip cituoti
Numeris
Skyriai
License
Copyright (c) 2021 Teisės apžvalga

This work is licensed under a Creative Commons Attribution-ShareAlike 4.0 International License.
Jei nenurodyta kitaip, autorinės teisės priklauso autoriui ir Lietuvos Respublikai. Lietuvoje galioja griežta politika dėl bet kokių plagijavimo formų, įskaitant savi- plagijavimą. Bet kuriai citatai, netgi trumpai, turi būti pateikiama atitinkama nuoroda. Bet kokia pažodinė citata turi būti pateikiama kabutėse arba išskiriama į atskirą pastraipą.