18. Europos Sąjungos ir Žmogaus tesių teisės vaidmuo valstybių narių šeimos teisės aktuose

Authors

  • Kristi Joamets

DOI:

https://doi.org/10.7220/2029-4239.18.18

Pagrindiniai žodžiai:

Registruota partnerystė, pateisinimo procesas, šeimos teisė, ES vertybės.

Santrauka

Ilgą laiką egzistavo du prieštaringi požiūriai: valstybių kultūrų skirtumų požiūris, neleidžiantis suderinti šeimos teisės įstatymų, ir liberalusis požiūris, pagal kurį bendra Europos kultūra ir vertybės leidžia suvienodinti Europos valstybių šeimos teisės aktus. Pastaraisiais metais supranacionalinis tapatumas tapo reikšmingesnis, nepaisant to, kad kultūra yra kliūtis šeimos teisės įstatymams suderinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad tam tikros žmogaus teisės gali būti apribotos, kai to reikia tam tikrai, svarbesnei valstybės vertybei apsaugoti. Tačiau teismas konstatavo, kad šis pateisinimas turi būti pagrįstas tinkamu proporcingumo testu. Deja, praktikoje pateisinimo teisė buvo naudojama labai dažnai, bet proporcingumo testas taip ir nebuvo sukurtas. Be to, pateisinimo procese  turėtų būti atsižvelgiama į visuomenės pokyčius – šio proceso įtaką supranacionaliniam tapatumui  ir liberalesnį požiūrį į šeimos gyvenimą. Galima teigti, kad daug sunkiau rasti pateisinamą priežastį neleisti tos pačios lyties asmenų santuokų ar bendro gyvenimo, kai pateisinimo procese tinkamai laikomasi proporcingumo testo. Estijos partnerystės registravimo įstatymas yra puikus pavyzdys, parodantis, kokių pasekmių pateisinimo procese gali sukelti netinkamas proporcingumo testas . Autorė analizuoja proporcingumo testą Estijos partnerystės registravimo įstatymo priėmimo procese ir jo įgyvendinimo praktikoje ir siekia aptarti bei apibūdinti painiavą, galinčią kilti dėl netinkamo proporcingumo testo panaudojimo, jei jis iš viso būtų panaudotas.

Atsisiuntimai

Download data is not yet available.

Atsisiuntimai

Publikuota

2018-11-26

Kaip cituoti

Joamets, K. (2018). 18. Europos Sąjungos ir Žmogaus tesių teisės vaidmuo valstybių narių šeimos teisės aktuose. Law Review / Teisės apžvalga, (18), 265–276. https://doi.org/10.7220/2029-4239.18.18