15. Būdai skirti pagerinti nukentėjusiųjų teisių apsaugą baudžiamajame procese. Naujas lygis ir nauji metodai

Santrauka

Visapusiškai nukentėjusiųjų teisių apsaugai skiriamas vis didesnis dėmesys tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Taigi, šio tyrimo tikslas – išanalizuoti nukentėjusiojo teises – teisės normas ir jų praktinį taikymą, siekiant kuo geriau apsaugoti nukentėjusiojo teises.

Pirmoji tyrimo dalis skirta aptarti nukentėjusiojo teisę būti informuotam. Ši teisė yra tiesiogiai susijusi su nukentėjusiojo galimybe aktyviai dalyvauti teismo procese. Viena iš problemų laikytina tai, kad Latvijos įstatyme numatyta galimybė sprendimą atsisakyti pradėtą baudžiamąjį procesą parengti sutrumpinta forma. Papildomas sunkumas kyla dėl netinkamo teisės normos, nustatančios nukentėjusiojo teisę susipažinti pačiam su bylos medžiaga, aiškinimo ir taikymo.

Antroje tyrimo dalyje analizuojama nukentėjusiojo teisė į apsaugą. Šis klausimas nagrinėjamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/EU dėl Europos apsaugos orderio. Tyrime prieinama prie išvados, kad direktyvoje nurodytos apsaugos priemonės Latvijoje egzistuoja nuo 2005 m. įsigaliojusio Baudžiamojo proceso kodekso. Pozityvus tokio reguliavimo elementas – galimybė apsaugoti nukentėjusįjį bet kurioje ES valstybėje.

Trečioji tyrimo dalis skirta aptarti nukentėjusiojo teisę į kompensaciją. Žalos, atsiradusios dėl padaryto nusikaltimo, atlyginimas nukentėjusiam yra esminė atkuriamojo teisingumo principo dalis. Straipsnyje pasiūlyta, kaip pagerinti dabartinį valstybės kompensavimo mechanizmą.

Tyrimas atskleidė, kad praktikoje ypatingas dėmesys skiriamas asmens turtui rasti (nustatyti). Tai leistų geriau užtikrinti, kad nusikalstamai įgytas turtas būtų surastas ir nukentėjusiesiems būtų iš ko kompensuoti nusikaltimo padarytą žalą.

Tyrime remiamasi Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimu, susijusiu su iš nusikalstamų veikų įgyto turto grąžinimu jo teisėtam savininkui ir asmens, kuris šį turtą įsigijo sąžiningai, teisėmis.

Tyrime prieinama išvada, kad idealus nukentėjusiųjų gynimo modelis turėtų būti toks: jei buvo padaryta nusikalstama veika, asmuo kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, pateikia informaciją apie nusikalstamą veiką, pateikia reikalavimą dėl kompensacijos, o vėliau tik laukia, kol į jo banko sąskaitą bus pervesta valstybės kompensacija,  ir informacijos apie procesą konkrečioje byloje. Tačiau autorius siūlo tokią procedūrą taikyti tik tada, jei nukentėjusysis nenori aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese.