9. Kontinentinės Europos šalių baudžiamosios teisės specialioji dalis: šiuolaikinė būklė ir vystymosi algoritmas

Santrauka

Straipsnis skirtas kontinentinės Europos šalių baudžiamosios teisės specialiosios dalies modernaus algoritmo analizei. Autoriaus nuomone, baudžiamojo kodekso specialioji dalis, kaip struktūrinis baudžiamosios teisės elementas, yra kompleksas institutų ir normų, apibrėžiančių nusikalstamas veikas, pateikiančių charakteristikas ir nustatančių sankcijas. Baudžiamosios teisės specialioji dalis susideda iš dviejų posistemių: 1) kodifikuota (pagrindinė), pateikta baudžiamajame kodekse; 2) nekodifikuota (papildanti), iliustruojama įvairiais oficialiais šaltiniais (tarptautinės sutartys, specialios baudžiamosios teisės normos, kitų sričių teisės aktai).

Anksčiau minėtų valstybių baudžiamosios teisės specialiosios dalies konstravimo kriterijai nustatomi remiantis nusikalstamų veikų objektų bendrumu ir jų reikšme socialinių vertybių, oficialiai patvirtintų toje visuomenėje ar valstybėje, hierarchijoje.

Įvertinus turinio svarstymą, skirtingų kontinentinės Europos šalių baudžiamosios teisės specialiosios dalies turinį, viena vertus, iš esmės jis yra universalus ir vienodas – vertinant nusikaltimų, sudarančių jos esmę, sąrašą; kita vertus, jis pasižymi gana ryškiais skirtumais, t. y. konkrečios nusikalstamos veikos reikšmingumu, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo laipsniu ir nuobaudų už padarytus nusikaltimus dydžiu.

Šiuo metu kontinentinės Europos šalių baudžiamosios teisės specialiosios dalies kūrimo algoritmas turi tokį modelį: vyrauja kodifikacija, veikų kriminalizavimo ir baudimo tendencijos. Pastaruoju metu šalių baudžiamosios teisės aktų specialiosios dalies sąvoka (ideologija) palaipsniui keičiasi, o tai pirmiausia pasireiškia baudžiamosios teisinės apsaugos vertybinių nuostatų vektoriaus pasikeitimu iš valstybės į asmenį. Baudžiamosios teisės specialiosios dalies turinio vienodėjimas analizuotose valstybėse įvardytinas kaip dar viena tendencija. Be to, tęsiasi įvairių su baudžiamąja teise susijusių sistemų (pirmiausia romanų ir germanų (kontinentinės) bei anglų ir amerikiečių) suartėjimo procesas.