7. Teisės neduoti prieš save parodymų užtikrinimas mokesčių administravimo procedūrose

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama, kaip mokesčių administravimo srityje įgyvendinama teisė neduoti parodymų prieš save. Nors mokesčių administravimas, kuris yra sudėtinė viešojo administravimo sistemos dalis, yra mokesčių administratoriaus veikla, skirta mokesčiams surinkti, tačiau, straipsnio autorių nuomone, mokesčių administravimo procese svarbus ir draudimo versti duoti parodymus prieš save principo užtikrinimas.

Minėto principo taikymas reikšmingas dėl to, kad be teisės administruoti tinkamą mokestinės prievolės vykdymą, mokesčių administravimo procesą reglamentuojantys įstatymai mokesčių administratoriui taip pat suteikia teisę skirti piniginę baudą mokesčių mokėtojui už neteisėtą elgesį, kuriuo pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad jei tam tikros įstatymų nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai šios sankcijos būtų priskirtos, asmenims, kuriems tokios sankcijos taikomos, turi būti nustatytos taip pat ir procesinės garantijos, kylančios iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, įtvirtinančio teisę neduoti prieš save parodymų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje įtvirtintus baudžiamojo kaltinimo požymius, pripažįstama, kad bauda už mokesčių teisės pažeidimus gali prilygti nubaudimui kriminalinio pobūdžio sankcija Konvencijos prasme.

Nors Konvencijos 6 straipsnyje teisė neduoti prieš save parodymų tiesiogiai neminima, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje teisė neduoti prieš save parodymų priskiriama teisės į teisingą bylos nagrinėjimą reguliavimo sričiai.

Visa tai suponuoja išvadą, kad ir mokesčių administravimo srityje tais atvejais, kai mokesčių mokėtojui skiriama bauda savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei, aktualu užtikrinti ir mokesčio mokėtojo teisę neduoti parodymų prieš save. Šios teisės garantijos svarbios ir tuo atveju, kai dėl tų pačių faktų, susijusių su mokesčių mokėjimu, atliekama mokesčių administravimo procedūra ir lygiagrečiai vykdomas ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnyje Žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugos konvencijos, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos teismų praktikos, mokslinės literatūros analizės pagrindu yra nagrinėjamas kriminalinio nubaudimo aspektas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, probleminiai teisės neduoti prieš save parodymų užtikrinimo aspektai mokesčių administravimo bylose, būtent mokesčių mokėtojo pareiga mokesčių administratoriui pateikti informaciją, tokios pareigos apimtis ir jos ribos, mokesčių mokėtojo pateiktos informacijos panaudojimas baudžiamajame procese.