2. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos statusas nacionalinėje teisinėje praktikoje – klausimas apie vietinę teisinę kultūrą? Rytų-Skandinavijos palyginimai

Santrauka

Pernelyg dažnai savaime suprantamu dalyku buvo laikoma, kad Rytų ir Skandinavijos šalys, Suomija ir Švedija turi panašią visuomenę, panašią kultūrą ir netgi teisinį mentalitetą. Suomijoje ir Švedijoje labai dažnai egzistuoja bendra ar panaši jurisprudencija, kartais net vienodos teisinės taisyklės, atsiradusios dėl istorinio pagrindo, glaudaus Šiaurės šalių teisės aktų leidėjų bendradarbiavimo, ypač prieš narystę ES; jos bendros dar ir todėl, kad Suomija dažnai kopijavo Švedijos teisės aktus. Tačiau skiriasi interpretacijos ir teisinio mąstymo būdai , kitaip tariant, teisinės kultūros kaimyninėse šalyse nėra vienodos. Švedijos teisės kultūra yra labiau dialogiška nei Suomijos. Suomijos būdas tvarkyti reikalus, o ne aptarti ir atspindėti yra pagrindinis skirtumas tarp Suomijos ir Švedijos dalykų realizavimo kultūrų. Tai gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių šiuo metu esama skirtumo tarp EŽTT ir jo grindžiamos teismų praktikos; tai aktyviai aptariama Suomijos akademikų ir lengvai vykdoma teismų, kadangi šis bendrais įstatymais grindžiamas aiškinimo būdas (konvencijos turinys parengiamas remiantis teismų praktika ir nekeičiant teksto) nėra toks įprastas būdas atlikti teisinius pakeitimus Švedijoje. Formaliai konvencija galioja ir yra privaloma abiejose šalyse, nors Švedijoje istorija yra daug ilgesnė (įsigaliojo nuo 1959 m.), o – Suomija (daugiausia dėl politinių priežasčių) galėjo prisijungti prie konvencijos tik dešimtojo dešimtmečio pradžioje, bet faktiniai padariniai, bent jau  Suomijos procesinėje teisėje, buvo didžiuliai ir labai svarbūs, tačiau Švedijoje EŽTT ir jo 6 straipsnis nėra pagrindiniai proceso teisės elementai.

Šiame straipsnyje teismų praktikos statusas iš Europos Žmogaus Teisių Teismo lyginamas su Rytų ir Skandinavijos šalimis.