Ar autonominių ginklų naudojimas mirtinai jėgai yra teisėtas?

Santrauka

Siekdamos įgauti karinį pranašumą, valstybių kariuomenės tyrinėja autonominius ginklus, kurie savo techninėmis savybėmis (reagavimo greičiu, tikslumu bei karine galia) pranoksta žmonių fizinius sugebėjimus. Norint šiuos ginklus teisėtai naudoti ginkluotų karinių konfliktų metu, jie turi nepažeisti tarptautinės humanitarinės teisės principų. Remiantis minėta aplinkybe, straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar autonominių ginklų naudojimas mirtinai jėgai yra teisėtas.

Sprendžiant išsikeltą klausimą, pirmiausia darbe yra paaiškinama autonominių ginklų sąvoka bei šio termino apibrėžimo problematika; nurodomi autonominių ginklų privalumai ir probleminiai aspektai; paaiškinamos mirtinos jėgos bei reikšmingos žmogaus kontrolės sąvokos. Taip pat straipsnyje pateikiami tarptautinės humanitarinės teisės taikymo aspektai ir pagrindiniai principai, kuriais vadovaujamasi siekiant teisėtai panaudoti mirtiną jėgą ginkluoto konflikto metu. Galiausiai darbe yra nurodomos mokslininkų nuomonės dėl autonominių ginklų gebėjimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės atskiriamumo ir proporcingumo principų bei yra atliekamas kokybinės turinio analizės tyrimas.

Tyrimo metu analizuojamos didžiausią karinę galią pasaulyje turinčių valstybių (JAV, Rusijos, Kinijos) strategijos autonominių ginklų naudojimo mirtinai jėgai atžvilgiu. Valstybių strategijos vertinamos pagal tris kriterijus: 1) ar autonominių ginklų naudojimas mirtinai jėgai ginkluoto konflikto metu nepažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės principų; 2) valstybių pozicijos dėl mirtinų autonominių ginklų draudimo; 3) ar autonominius ginklus naudojant mirtinai jėgai reikia žmogaus kontrolės. Išanalizavus strategijas galima teigti, jog autonominių ginklų naudojimas mirtinai jėgai yra teisėtas.