AR BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 245 STRAIPSNĮ ATITINKA ULTIMA RATIO PRINCIPĄ?

Santrauka

Baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė, todėl asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tais atvejais, jei kitų teisės šakų priemonės yra neveiksmingos. Kai kurių LR baudžiamojo kodekso straipsnių atitikimo ultima ratio principui problematika nagrinėjama jau ne vienerius metus. Vienas iš tokių straipsnių yra BK 245 straipsnis ,,Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas“. Viena vertus, teismo sprendimų nevykdymu sukeliama žala atskiriems asmenims, visuomenei bei valstybei. Kita vertus, kriminalizuojant veikas negali būti pasiekiamas baudžiamosios teisės tikslas užtikrinti, jog potencialūs pažeidėjai nedarytų nusikalstamų veikų. BK 245 straipsnio formuluotė yra gana abstrakti, o detalesni taikymo požymiai detalizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Išanalizavus straipsnyje nurodytų Europos Sąjungos valstybių narių baudžiamuosius įstatymus nustatyta, jog juose įtvirtinta, kad ne dėl visų teismo sprendimų nevykdymo asmuo gali būti pripažintas kaltu – vienose valstybėse yra saugomi šeimos narių interesai, kitose – skolininko ir pan. Tuo tarpu LR šiuo atveju  ši nusikalstama veika nėra aukšto pavojingumo laipsnio, tačiau savaime yra pavojinga, kadangi asmuo tokį baudžiamąjį nusižengimą padaro veikdamas tiesiogine tyčia. Ši nusikalstama veika nėra aukšto pavojingumo laipsnio, tačiau savaime yra pavojinga, kadangi asmuo tokį baudžiamąjį nusižengimą padaro veikdamas tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog neretai LR civiliniame proceso kodekse įtvirtintų priverstinio vykdymo priemonių pakanka teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, įvykdymui. Vadovaujantis straipsnyje pateikiama informacija, manytina, jog reikėtų koreguoti BK 245 straipsnio sudėtį, įtraukiant piktybiškumo ir civilinio proceso priemonių nevykdymo du ar daugiau kartų požymius. Taip pat, atsižvelgus į aptartų Europos Sąjungos valstybių narių baudžiamuosius įstatymus, rekomenduotina nurodyti, dėl kokių teismo sprendimų nevykdymo gali kilti baudžiamoji atsakomybė, pavyzdžiui, dėl susijusių su vaikais, sutuoktiniais, tėvais ir nuo smurto nukentėjusiais asmenimis, ir nustatyti, jog baudžiamoji atsakomybė dėl baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje įtvirtintos veikos gali kilti ir juridiniam asmeniui.