CPK pokyčiai

Santrauka

Komentare analizuojami nuo 2021-ųjų metų sausio 1 dienos įsigalioję Civilinio Proceso Kodekso (toliau - CPK) pakeitimai, kurie apriboja kreditorių teisę pasirinkti antstolį, šitaip turintys spręsti dominuojančiųjų kreditorių bei dominuojančiųjų antstolių problemą. Autorius gilinasi į kreditorių teisės apribojimų pasirinkti antstolį galimas turtines pasekmes tiek kreditoriui, tiek skolininkui, tiek antstoliui. Apžvelgiamos atsakingojo skolinimo nuostatos bei jose įdiegti saugikliai, maksimaliai sumažinantys riziką asmenims pasiskolinti per dideles sumas, taip sukeliant sisteminę riziką rinkoje, tačiau tuo pačiu paliekamos adekvačios galimybės skolintis mažas pajamas gaunantiems asmenims. Apžvelgiama suinteresuotųjų šalių įtaka teisėkūros procese bei vertinami šalių pasirinkti argumentai savo pozicijoms pagrįsti. Visapusiškiems kreditorių interesams išreikšti įtraukiama Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacija, atstovaujanti 10 didžiausių šalies kreditų valdymo įmonių, Asociacijos INFOBALT narių grupė „FINTECH Lietuva“, vienijanti pagrindinius Lietuvos FINTECH bendruomenės dalyvius, Lietuvos bankų asociacija, Uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ ir Lietuvos draudikų asociacija. Ar šios organizacijos atstovauja visas kreditorių rūšis bei jų interesus, ar šių organizacijų minimos problemos yra aktualiausios jų atstovaujamiems kreditoriams ir todėl galimų problemų bei iššūkių sąrašas nėra baigtinis? Ar šių organizacijų nepritarimas yra pakankamas pagrindas įstatymui nekeisti, ar vis dėlto tai tėra vienos, status quo suinteresuotosios šalies argumentai? Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Ar teisėtų lūkesčių apsauga apsiriboja kreditoriaus teisėmis? Ar kreditoriaus skolų portfelio padalijimas automatinės sistemos paskirtiems antstoliams neperkels skolininko sutaupomų kaštų priverstinio skolos išieškojimo atveju kreditoriui? Ar esant skirtingiems šalių teisėtiems lūkesčiams visais atvejais galimas šio principo suderinamumas? Ar tokia svarbi vertybė, kaip darbo santykių stabilumo principas, vertinamas tik trumpalaikiu laikotarpiu? Ar galimi trumpalaikiu laikotarpiu neigiami sisteminiai pokyčiai siekiant ateityje įtvirtinti stabilių darbo santykių principą? Ar turi ypatingos svarbos įstatymų leidėjo parinktas naujosios redakcijos įsigaliojimo datos pasirinkimas force majeure atveju? Straipsnyje įvertinamas įstatymo pokyčių poveikis įgyvendinant teisėtų lūkesčių ir darbo santykių stabilumo principus, aptariamas įstatymo įsigaliojimo laikotarpio pasirinkimas. Situacija apžvelgiama per teigiamas ir neigiamas skirtingų suinteresuotųjų šalių socialines, ekonomines ir teisines pasekmes. Taip pat vertinami keliami įstatymo pokyčių įgyvendinimo klausimai, susiję su asmens duomenų apsauga, automatinės sistemos galimybėmis administruojant skolininkų asmens duomenis bei atsakomybės Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (ES) 2016/679 pažeidimų atveju. Nagrinėjami antstolių vykdomos veiklos našumo rodikliai, kreditoriaus teisė skųsti antstolio veiksmus bei teisinės galimybės pakeisti neefektyviai dirbantį antstolį. Straipsniu siekiama patikrinti prielaidą, kad kreditorių interesams bus padaryta neproporcingai didelė žala dėl pasunkėjusio priverstinio skolos išieškojimo bei sukeltos administracinio pobūdžio problemos administruojantiems stambius skolų portfelius, nesuteikiant skolininkams garantijų, kad skolos iš jų bus išieškotos greičiau bei ekonomiškiau.