Prekės ženklo apsauga, vykdant vaistinių preparatų lygiagretų importą

Santrauka

Pastaruoju metu Lietuvoje auga farmacijos produktų lygiagretus importas. Lygiagretus importuotojas, įsigijęs farmacijos produktus vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir norėdamas juos pateikti į rinką kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, turi prekę perpakuoti, kad ji atitiktų nacionalinius reikalvimus. ESTT yra numatęs 5 BMS kriterijus, kuriuos išpildžius lygiagretus importuotojas įgyja teisę perpakuoti produktą. Straipsnyje aptariama naujausia ESTT bei užsienio valstybių teismų praktika, kaip turi būti taikomi praktiškai visi 5 BMS kriterijai. Straipsnyje atskleidžiama naujausia diskusija dėl lygiagretaus importuotojo teisės pervadinti generinį vaistą etiniu prekės ženklu. Lygiagretus importuotojas turi teisę perpakuoti vaistinį preratą, jei jis negali pateikti rinkai vaistų pakuotės tokio dydžio, kokia yra užsienio šalyje. Taip pat apžvelgiama opi problema dėl lygiagretaus importuotojo teisės perpakuoti produktą dėl Falsifikuotų vaistų direktyvos nuostatų laikymosi, pagal kurią visi farmacijos pruduktai turi būti įpakuoti su apsaugos priemonėms, t.y. atidarius dėžutę, jos nebegalima vėl uždaryti, nes pažeista vienkartinė apsauga, o lygiagretus importuojas, norėdamas perženklinti vidinę pakuotę bei įdėti informacinį lapelį nacionaline kalba, turi atidaryti pakuotę, kuri jau nebegali būti naudojama pakartotinai, todėl farmcijos produktas turi būti perpakuojamas. Straipsnyje analizuojama ir lygiagretaus importuotojo pareiga pranešti prekės ženklo savininkui apie ketinimą perpakuoti produktą bei prekės ženklo savininko pareiga pateikti prieštavimus lygiagrečiam importuotojui per protingą terminą. Straipsnyje aptariamos ir pavėluoto pranešimo pasekmės. Straipsnis turėtų būti naudingas farmacininkams, lygiagretiems importuotojams, intelektinės nuosavybės teisininkams, teismams ir kitiems teisininkams.