Efektyvi teisės į privatų gyvenimą apsauga taikant kriminalinės žvalgybos priemones

Santrauka

Pastaraisiais dešimtmečiais naudojamos technologijos sukūrė precedento neturinčią galimybę sistemingai rinkti ir naudoti įvairiausius duomenis (įskaitant asmens duomenis) skirtingiems tikslams. Naujų technologijų pagalba surinkta ir apdorota informacija ir duomenys naudojami ne tik fizinių ir juridinių asmenų, bet ir įvairiems kitiems tikslams.

Žvalgybos tarnybos, užtikrinančios nusikalstamumo prevenciją atlieka savo funkcijas, kad užtikrintų visuomenės saugumą. Tai darydamos, jos naudojasi įvairiomis informacijos rinkimo priemonėmis ir metodais, kurie padeda joms pasiekti savo tikslus. Tačiau kai kurios naudojamos priemonės reikšmingai riboja asmens teisę į privatų gyvenimą.

Atsižvelgiant į tai, kad taikant kriminalinės žvalgybos priemones konkuruoja du teisiniai interesai, t. y. asmens teisė į privatumą ir visuomenės saugumo užtikrinimas, autorius siekia išanalizuoti jų sąlyčio taškus - kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo apribojimus, kurie teoriškai yra skirti užtikrinti asmens teisę į privatų gyvenimą.

Šiame straipsnyje autorius analizuoja kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo apribojimų, esančių tarptautiniuose, Lietuvos teisės aktuose, efektyvumą ir lygina juos su atitinkamais reikalavimais, išdėstytais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje.