Profesionalių mokytojų kompetencijų ugdymas darbu pagrįsto mokymosi procese

Santrauka

Lietuvos ir užsienio šalių patirtis atskleidžia ganėtinai sudėtingą situaciją darbo rinkoje: išryškėja kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir pakankamai žema esamų darbuotojų kvalifikacija. Lietuvoje, vis labiau ryškėjant darbu grįsto mokymo(si) formai, svarbus vaidmuo tenka profesijos mokytojui meistrui, kurio uždavinys yra išugdyti gerai orientuotą ir sumanų specialistą. Tam būtina ne tik perprasti savo amato specifiką, bet ir gebėti perteikti dalykines žinias mokiniui / pameistriui. Tyrimo problema: kaip plečiamas profesijos mokytojo meistro kompetencijų tezauras darbu grįsto mokymosi procese. Tyrimo objektas – profesijos mokytojo meistro kompetencijų tezauro kūrimas darbu grįsto mokymosi procese. Tyrimo tikslas – išanalizuoti profesijos mokytojo meistro kompetencijų raišką darbu grįsto mokymosi procese. Tyrimo uždaviniai – pateikti teorinę darbu grįsto mokymosi analizę ir atlikti kokybinį tyrimą, atskleidžiantį profesijos mokytojo meistro kompetencijų tezauro raišką darbu grįsto mokymosi procese. Atliktos kiekybinės turinio analizės rezultatai parodė (rasta 2 681 reikšminis vienetas, susijęs su kompetencijų raiška), kad, profesijos mokytojų meistrų nuomone, profesinis mokymas turėtų būti vertinamas kaip patraukli galimybė. Profesinio mokymo politika turėtų būti savalaikė, lanksti, suponuojanti naują požiūrį į profesinį mokymą, bendruosius ir specifinius reikalavimus profesinei kvalifikacijai. Naujuoju profesinio mokymo vertinimu siekiama realizuoti profesinio mokymo formų įvairovę. Vienas iš jų – darbu grįstas mokymasis. Darbu grįsto mokymosi sistemoje reikšmingas vaidmuo skiriamas profesijos mokytojams meistrams. Tyrimas atskleidė, kad profesijos mokytojai meistrai, mokydami studentus darbo vietoje, susiduria su įvairiais iššūkiais. Aktualiausias iššūkis – įtraukusis ugdymas; ieškoma atsakymų, kaip įtraukti specialiųjų poreikių turinčius mokinius, kaip juos išklausyti, vesti pažinimo keliu. Tai rodo, kad mokytojams profesijos meistrams trūksta psichologinių žinių, socialinių bei medicininių kompetencijų, kurios atvertų kelią motyvuoti mokinius mokytis ir dirbti.