Socialinių istorijos funkcijų klausimas Latvijos periodiniuose leidiniuose XX a. 3–4 dešimtmečiuose

Santrauka

Šio straipsnio pagrindas – XX a. 3–4 dešimtmečiuose Latvijoje leisti periodiniai leidiniai, tokie kaip Švietimo ministerijos mėnraštis (Izglītības Ministrijas mēnešraksts), Mūsų ateitis (Mūsu nākotne) ir Pedagogas (Audzinātājs). Remiantis politikų, profesionalių istorikų ir pedagogų bendruomenės požiūriu, išreikštu minėtuose periodiniuose leidiniuose, straipsnyje analizuojamas socialinių istorijos funkcijų klausimas ir jų reikšmė mokyklos mokymo procese. Šis klausimas aptariamas diachroniniame kontekste, atsižvelgiant į tai, kad pirmoji nepriklausoma Latvijos Respublika skirstoma į du laikotarpius: parlamentinės demokratinės respublikos ir autoritarinio režimo (po Karlio Ulmanio perversmo 1934 m. gegužės mėn.)