Kazio Škirpos Lietuvos valstybingumo galimybių koncepcija ir jos palyginimas su Josifo Tiso valdyta Slovakija Antrojo pasaulinio karo metais – tarp realių ir nerealių alternatyvų

Santrauka

Straipsnyje remiantis Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) lyderio Kazio Škirpos dokumentais ir susirašinėjimu analizuojama jo pozicija dėl Lietuvos galimybės Antrojo pasaulinio karo metu užimti panašią padėtį, kokią tuo metu užėmė Slovakijos valstybė. LAF architektas K. Škirpa vylėsi, kad Slovakijos padėtis būtų mažesnė blogybė nei SSRS okupacija, ir galėjo padėti išlaikyti bent dalinę nepriklausomybę. Vis dėlto, jei Vokietija būtų pripažinusi Lietuvos valstybingumą 1941 m., ko taip atkakliai siekė K. Škirpa, Lietuvos padėtis būtų buvusi panaši į Slovakijos. Taigi Lietuva būtų kariavusi Trečiojo reicho pusėje ir laikoma jo sąjungininke. Vis dėlto „Naujosios Europos“ koncepcija, kurioje karo nebus, o visos tautos gyvens taikiai ir turtingai, kuria taip tikėjo K. Škirpa, buvo Vokietijos propagandinis išradimas – jei jis būtų realiai pritaikytas, būtų įteisintas Vokietijos dominavimas Europoje