Du Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio laiškai Kristupui Olendskiui

Santrauka

Anotacija. Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų (1788–1792) seimo priimtos valstybės valdymo reformos ir jas vainikavusi 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija buvo vienas reikšmingiausių jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės politinių įvykių XVIII amžiuje. Plati Ketverių metų seimo istoriografija aprėpia ne tik reformų genezę, priimtų pertvarkymų turinį, bet ir jų recepciją įvairiose Abiejų Tautų Respublikos vaivadijose ir pavietuose. Žinoma, kad bajorijos pritarimas esminėms valdymo pertvarkoms buvo išreikštas 1792 m. vasario mėnesį vykusiuose seimeliuose, kurie į istoriją įėjo kaip referendumas dėl Gegužės 3-iosios konstitucijos. Tačiau iki šiol nėra pakankamai ištirta reformų ir Gegužės 3-iosios konstitucijos šalininkų grupuotės personalinė sudėtis bei jų veikla atskirose Abiejų Tautų Respublikos vaivadijose ir pavietuose. Taip pat mažai žinių turima apie valdovo šambelionų vykdytas specialias užduotis reformų ir Konstitucijos įtvirtinimo laikotarpiu. Straipsnyje pristatomi nauji archyviniai šaltiniai atskleidžia Žemaitijos bajoro, valdovo šambeliono Kristupo Olendskio (Krzysztof Olędski, Olendzki) ryšius su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio grupuote XVIII a. paskutinį dešimtmetį ir liudija apie jo veiklą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje 1791 m. Valdovo šalininkų grupuotės Lietuvoje sudėtis papildoma nauja personalija.