Vilniaus fenomenas ar skaudulys: eksdiviziniai namai 1795–1940 m.

Authors

  • Aelita Ambrulevičiūtė Vilniaus universitetas
  • Giedrė Polkaitė Vilniaus universitetas

DOI:

https://doi.org/10.15823/istorija.2023.129.1

Pagrindiniai žodžiai:

eksdiviziniai namai, Vilniaus miesto gyvenamoji infrastruktūra, urbanizacija

Santrauka

Anotacija. XIX a. antrosios pusės – XX a. pirmosios pusės dokumentuose, Vilniaus gyventojų atsiminimuose, spaudoje minimas eksdivizinių namų kvartalas, įsikūręs daugiausia Žydų, Antokolskio, Stiklių gatvėse. Jame pastatai avarinės būklės, būdingas didelis gyventojų tankumas ir antisanitarinės gyvenimo sąlygos. Šie šaltiniai inspiravo klausimą apie kadaise patrauklaus gyvenamojo būsto šalia miesto centro pokyčius 1795–1940 metais: eksdivizinių namų atsiradimo Vilniaus žydų gyvenamajame kvartale klausimus, gyvenamojo būsto degradacijos kvartale aspektus, Vilniaus miesto administracijos ir gyventojų iniciatyvas dėl kvartalo atnaujinimo. Ilgalaikėje perspektyvoje analizuojama kvartalo raida leis prisidėti prie šiuolaikinių miestų sociologinių tyrimų, kuriems neretai trūksta miesto plėtros istorinio konteksto.

Atsisiuntimai

Download data is not yet available.

Atsisiuntimai

Publikuota

2023-11-28

Kaip cituoti

[1]
Ambrulevičiūtė, A. ir Polkaitė, G. 2023. Vilniaus fenomenas ar skaudulys: eksdiviziniai namai 1795–1940 m. History / Istorija. 129, 1 (lapkr. 2023), 5–34. DOI:https://doi.org/10.15823/istorija.2023.129.1.

Numeris

Skyriai

Straipsniai