Lietuvos skolos Jungtinėms Amerikos Valstijoms XX a. 4-ajame dešimtmetyje klausimu

Santrauka

Anotacija. Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos skolos JAV klausimas 1934–1940 metais. Kaip tik šis skolos laikotarpis istorikų dar nebuvo analizuotas. Skirtingai nuo ankstesnio laikotarpio, tuo metu jau Lietuvos vyriausybės, pripažindamos skolą, bet, kaip ir kitos šalys, iki pat Antrojo pasaulinio karo ir sovietų okupacijos, nemokėjo nei skolos, nei procentų už ją. Nacių Vokietijai atsisakius mokėti Prancūzijai, Didžiajai Britanijai, Italijai ir kitoms reparacijas už Pirmojo pasaulinio karo padarinius, minėtos valstybės lygiagrečiai nevykdė ir savo finansinių įsipareigojimų JAV. Lietuvos vyriausybė nemokėjimo politiką vykdė atsižvelgdama į didžiųjų valstybių skolininkių poziciją, motyvuodama Lietuvos ekonominiais sunkumais, Klaipėdos krašto praradimu bei atgauto Vilniaus krašto atstatymu ir pan. Lietuvos valdžia elgėsi labai atsargiai, brangino santykius su JAV, ilgai nesiryžo siūlyti amerikiečiams naujos, sau palankios sutarties skolos klausimu. Lietuvos pasiuntinys Povilas Žadeikis, skirtingai nei Lietuvos užsienio reikalų ir finansų ministerijų vadovai, buvo skolos sumažinimo ir jos išmokėjimo šalininkas. Jis matė, kaip jautriai į skolos klausimą žiūrėjo JAV visuomenė ir dalis lietuvių išeivijos, kaip neigiamai skolų nemokėjimą vertino JAV Kongresas. Lietuvos pasiuntinys savo poziciją motyvavo ir tuo, kad ateityje Lietuvai gali prisireikti rimtos moralinės ir materialinės
JAV paramos. Skola taip ir nebuvo sumokėta. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai skolos klausimą padarė nebe svarbiausia JAV problema.