Lietuvių diasporos dokumentinis paveldas: susigrąžinimo, pažinimo ir tyrimų problemos
DOI:
https://doi.org/10.15823/istorija.2022.127.3Pagrindiniai žodžiai:
lietuvių diaspora, archyvai, paveldas, išsaugojimas, tyrimai, sklaidaSantrauka
Anotacija. Nuo XIX a. pabaigos iki šių dienų emigracijoje buvo sukurta daug kultūrinių vertybių. Išsaugoti ir pažinti pavyksta tik nedidelę dalį lietuvių diasporos dokumentinio paveldo. Dalį jo neišvengiamai sunaikino laikas, o likęs išsibarstęs įvairiose archyvinėse institucijose ir privačiuose archyvuose Lietuvoje, Kanadoje, JAV, Australijoje, Vokietijoje, kituose kraštuose. Straipsnyje siekiama plačiau pristatyti lietuvių diasporos dokumentinio paveldo likimo
problemas: kiek Lietuva rūpinasi šio paveldo išsaugojimu ir susigrąžinimu, su kokiomis problemomis susiduria išeivijos kolekcijas saugančios ir tvarkančios institucijos, kiek šis paveldas yra žinomas, atpažįstamas ir tyrinėjamas. Remiantis Kaune prie Vytauto Didžiojo universiteto beveik 30 metų veikiančio Lietuvių išeivijos instituto patirtimi aptariami tiek Lietuvai, tiek išeivijai aktualūs lietuvių diasporos dokumentinio paveldo likimo klausimai; analizuojamos išeivijos kultūrinio paveldo aktualumo, archyvų išsibarstymo, išsaugojimo, prieinamumo, tyrimų bei sklaidos problemos.
Atsisiuntimai
Atsisiuntimai
Publikuota
Kaip cituoti
Numeris
Skyriai
Licencija
Autoriaus teisės (c) 2023 Istorija

Ši publikacija licencijuojama pagal Creative Commons Attribution–ShareAlike 4.0 International licenciją.