Baltijos jūros kelias IX–XII a. Islandų sagų naratyvas
DOI:
https://doi.org/10.15823/istorija.2022.126.1Pagrindiniai žodžiai:
islandų sagos, Baltijos regionas, Eresundas, vikingai, kuršiaiSantrauka
Anotacija. Vikingų amžiuje Baltijos jūra, iki tol buvusi uždara ir jos rytinę dalį skyrusi nuo Europos, tapo jungiančia jūra. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į islandų sagų naratyvinę tradiciją, pristatančią laivybą ir keliones Baltijos jūra. Šiaurės Europos naratyviniuose šaltiniuose dėmesys Baltijos jūrai matomas beveik išimtinai vien tik kelio į Rytus kontekste, o pati Baltijos jūra suvokiama kaip Rytų jūra – Eystrasalt, Austrmare ir pan. Šiame kelio į Rytus etape išryškėja ne tik strateginiai Danijos interesai, bet ir pietrytinėse bei rytinėse Baltijos jūros pakrantėse įsikūrusių vendų, kuršių, estų veikla. Straipsnyje koncentruojamasi ne į konkrečių šios veiklos epizodų fiksavimą, o į bendrą šiaurietiško naratyvo formuojamą šio kelio ir jo dalyvių veiksmų tradiciją.
Atsisiuntimai
Atsisiuntimai
Publikuota
Kaip cituoti
Numeris
Skyriai
License
Copyright (c) 2022 Istorija

This work is licensed under a Creative Commons Attribution-ShareAlike 4.0 International License.