Baltijos jūros kelias IX–XII a. Islandų sagų naratyvas

Authors

  • Arturas Mickevičius Vytauto Didžiojo universitetas

DOI:

https://doi.org/10.15823/istorija.2022.126.1

Pagrindiniai žodžiai:

islandų sagos, Baltijos regionas, Eresundas, vikingai, kuršiai

Santrauka

Anotacija. Vikingų amžiuje Baltijos jūra, iki tol buvusi uždara ir jos rytinę dalį skyrusi nuo Europos, tapo jungiančia jūra. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į islandų sagų naratyvinę tradiciją, pristatančią laivybą ir keliones Baltijos jūra. Šiaurės Europos naratyviniuose šaltiniuose dėmesys Baltijos jūrai matomas beveik išimtinai vien tik kelio į Rytus kontekste, o pati Baltijos jūra suvokiama kaip Rytų jūra – Eystrasalt, Austrmare ir pan. Šiame kelio į Rytus etape išryškėja ne tik strateginiai Danijos interesai, bet ir pietrytinėse bei rytinėse Baltijos jūros pakrantėse įsikūrusių vendų, kuršių, estų veikla. Straipsnyje koncentruojamasi ne į konkrečių šios veiklos epizodų fiksavimą, o į bendrą šiaurietiško naratyvo formuojamą šio kelio ir jo dalyvių veiksmų tradiciją.

Atsisiuntimai

Download data is not yet available.

Atsisiuntimai

Publikuota

2022-12-05

Kaip cituoti

[1]
Mickevičius, A. 2022. Baltijos jūros kelias IX–XII a. Islandų sagų naratyvas. History / Istorija. 126, 2 (gruodž. 2022), 5–22. DOI:https://doi.org/10.15823/istorija.2022.126.1.

Numeris

Skyriai

Straipsniai