Mokyklinė istorija Lietuvoje – istorikų (ne)atrasta teritorija?
DOI:
https://doi.org/10.15823/istorija.2022.125.4Pagrindiniai žodžiai:
mokyklinė istorija, akademinė istorija, istorijos mokytojas, akademinis istorikas, istorijos didaktikaSantrauka
Anotacija. Per nepriklausomybės laikotarpį išryškėjo tendencija, jog Lietuvos istorikai menkai įsitraukia į istorijos didaktikos barus. Prielaidaujama, kad tokios situacijos priežastys slypi ir akademinių istorikų tam tikrose nuostatose, patirtyse, darbo įpročiuose. Straipsnyje pasitelkus dalyko literatūros analizę ir dvylikos Lietuvos akademinių istorikų kokybinį (empirinį) tyrimą siekiama išsiaiškinti akademinių istorikų santykį su mokykline istorija, istorijos mokytojais, jų
istorinių tyrimų orientaciją (arba ne) į mokyklinę istoriją. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos akademiniai istorikai deda tam tikras pastangas perduodami savo disciplinos žinias ir gebėjimus istorijos mokytojams, tobulindami istorijos ugdymo turinį, tačiau susiduria su tam tikrais barjerais. Tai – mokytojų nesidomėjimas už programų ir egzaminų rėmų išeinančiais praeities aspektais, akademinių istorikų mokslo sklaidai reikalingų kompetencijų, asmeninių savybių, noro, laiko stoka. Be to, bendradarbiavimui nepalanki mokslininkų ir jų tyrimo vertinimo tvarka – mokslo sklaidos darbai neįtraukiami į vertinimo balų sistemą, iš tyrėjo reikalaujama rašyti prestižinėse užsienio leidyklose anglų kalba, dėl ko tyrimai tampa sunkiai prieinami mokyklai. Straipsnyje pateikiamos rekomendacinės gairės abiejų pusių bendradarbiavimui palaikyti.
Atsisiuntimai
Atsisiuntimai
Publikuota
Kaip cituoti
Numeris
Skyriai
License
Copyright (c) 2022 Istorija

This work is licensed under a Creative Commons Attribution-ShareAlike 4.0 International License.