Smurtaujantys kariai: seksualinis smurtas prieš moteris Lietuvoje 1919–1940 m.

Santrauka

Anotacija. Tyrime nagrinėtos Pirmosios Lietuvos Respublikos baudžiamosios Kariuomenės teismo bylos, atspindinčios rutininius karių padarytų seksualinių nusikaltimų atvejus. Analizuojant vienos išskirtinės tarpukario Lietuvos socialinės grupės – karių padarytus lytinius nusikaltimus, straipsnyje bus bandoma išsiaiškinti, kokie veiksniai to meto visuomenėje galėjo daryti įtaką ne tik seksualinių nusikaltimų, bet ir smurto prieš moteris paplitimui apskritai. Lytiniai nusikaltimai Pirmojoje Lietuvos Respublikoje skirstyti į dvi grupes: sanguliavimą – lytinio poreikio patenkinimą per lytinį aktą ir gašlavimą – lytinio poreikio patenkinimą be lytinės sueities. Dažniausiai pasitaikęs karių padarytas seksualinis nusikaltimas buvo sanguliavimas, paprastai vadintas išžaginimu arba prievartavimu. Straipsnyje prieinama prie išvadų, kad tiek seksualinio, tiek ir kitų rūšių smurto prieš moteris veiksniai galėjo būti Pirmojo pasaulinio karo, Nepriklausomybės kovų karinių veiksmų agresija; sociobiologinių priežasčių diskursas – vyrų lytinis instinktas, seksualinės patologijos ir nesaikingas alkoholio vartojimas; patriarchaliniai stereotipai, palaikę subordinuotą moterų vaidmenį konservatyvioje tarpukario Lietuvos visuomenėje, bei dėl karo padėties kariuomenei suteiktos plačios galios, sustiprinusios dominuojantį vyrų vaidmenį visuomenėje.