Nuo sovietinės „laisvės statulos“ iki Lietuvos partizanų memorialo: Kryžkalnio reikšmės 1972–2020 m.

Santrauka

Anotacija. Straipsnyje nagrinėjama Kryžkalnio memorialo erdvės ir reikšmės (-ių) kaita sovietmečiu ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Ieškoma atsakymų į keletą esminių klausimų: kokios reikšmės buvo įkūnytos centriniame memorialo „Tarybinei armijai išvaduotojai“ akcente – Kryžkalnio motinos monumente ir kaip šis monumentas buvo „sučiabuvintas“? Kodėl LKP(b) CK iniciatyva įsteigtas memorialas, dedikuotas svetimai Raudonajai armijai
ir intensyviai naudotas propagandai, Atgimimo laikotarpiu (ir vėliau) nusipelnė santykinai didesnio visuomenės dėmesio ir jautrumo nei dauguma kitų sovietmečio tapatybės ženklų? Kas tai lėmė: skulptūros estetika, joje įkūnyta idėja, išskirtinė objekto topografija, nostalgija praeičiai? Kas lėmė, kad nepriklausomybės metais Kryžkalnis buvo pasirinktas Lietuvos partizanų memorialui sukurti ir kokios laisvės sampratos buvo palaikomos abiejų atminimo
erdvių semantikoje.