Žemaitijos–Kuršo karinis gynybinis placdarmas: XX a. pirmosios pusės patirtys

Santrauka

Anotacija. Straipsnyje analizuojami karinių veiksmų atvejai Vakarų Lietuvos ir Latvijos teritorijoje nuo 1915 m. iki 1945 m. Kartu dėmesys skiriamas XX a. 4-ojo dešimtmečio antrosios pusės Lietuvos ir Latvijos karinių pajėgų operacijų planams. Taip, remiantis karo istorijos tyrimais, atskleidžiant alternatyvią gynybinę koncepciją mažoms šalims, kurių gynyba priklauso nuo sąjungininkų ne tik su sausumos pajėgumais, bet ir su jūrine karine galia bei pajėgumais, leidžiančiais vykdyti operacijas ore. Strateginės kryptys, kuriomis veržiasi ir traukiasi kariuomenės Rytų Baltijos regione XX a. pirmojoje pusėje, iš esmės permanentiškai tos pačios. Tik kintančios technologijos, pajėgumų mobilumas ir ugnies galia bei augančios / didėjančios galimybės darė įtaką karinių veiksmų tempui ir geografijai. 1915 m. Rusijos kariuomenė netelkia pajėgų Kurše ir per jį šiauriniame sparne manevrui galimybę pamato Vokietijos kariuomenė. Tai padeda įveikti priešą Ventos–Dubysos upių linijoje ir išnaudojant pasisekimą bei išlaikant iniciatyvą iki rudens užimti visą dabartinę Lietuvos teritoriją ir pasiekti kairįjį Dauguvos krantą. Šios operacijos turėjo įtakos tarpukario Lietuvos ir Latvijos kariniam planavimui. 1941 m. Vokietijos pajėgos veržėsi į rytus tomis pačiomis kryptimis, kaip ir 1915 m., skirtumas tik tas, kad priešui nepavyko jų sulaikyti Žemaitijoje ir Kurše, nors menko stabtelėjimo prie Raseinių ties Dubysa būta. 1944 m. Raudonoji armija (RA) prasiveržia iki Baltijos jūros ties Palanga, t. y. padaro tai, ko jai nepavyko 1919 m., taip susiformuoja Kuršo katilas, arba placdarmas, kuriame Vokietijos pajėgos, jūra palaikydamos ryšį su Vokietija, gynėsi septynis mėnesius (nuo 1944 m. spalio 10 d. iki 1945 m. gegužės 9 d.). Kuršo katilo / placdarmo pajėgos pačios pasiduoda tik po Vokietijos kapituliacijos. Klaipėdą Vokietijos karinės pajėgos gynė pusketvirto mėnesio: nuo 1944 m. spalio 10 d. iki 1945 m. sausio 28 d., kai, kilus grėsmei, jog bus nutrauktas sausumos kelias per Kuršių neriją, apleido miestą ir jau be mūšio užleido raudonarmiečiams.