LDK evangelikų reformatų dvasininkijos elitas XVII–XVIII a.: superintendentų kolektyvinis portretas

Santrauka

Anotacija.Straipsnis skirtas nagrinėti XVII–XVIII a. LDK evangelikų reformatų dvasininkijos vadovų – superintendentų grupę. Pristatoma šios dvasinės pareigybės susiformavimo raida, teologinis pagrindimas, asmenų tapimo superintendentais sąlygos ir aplinkybės. Rekonstruota grupės, į kurią iki XVIII a. pab. įėjo 93 asmenys, sudėtis. Nagrinėjamos superintendentų kaip bažnyčios vadovų ir administratorių vadybinės funkcijos Vienetos ir atskirų distriktų lygmenyje: veikla kolegialiose bažnyčios institucijoje (generaliniuose, provinciniuose ir partikuliariniuose sinoduose), dinamiškiausia bažnyčių priežiūros priemonė – vizitacijos, dvasininkijos (kunigų, katechetų, lektorių) ordinacijų tvarka ir praktika, švietimo įstaigų (Slucko, Vilniaus, Biržų, Kėdainių gimnazijų, lokalinių bažnyčių mokyklų) ir užsienio alumnų studijų priežiūra, atsakomybė saugant ir revizuojant bažnyčios archyvus, finansų vadyba sprendžiant iždo politikos klausimus, rūpinantis bažnyčioms skirtų testamentinių užrašymų įvykdymu, bažnyčių palivarkų panaudojimo alternatyvomis, organizuojant generalines ir distriktų rinkliavas, komunikuojant su Biržų-Dubingių (iki 1695 m.), Nesvyžiaus-Olykos (iki 1795 m.) šakų Radvilomis bei smulkesniais bažnyčių patronais dėl fundacijų vykdymo ir tinkamo materialinio bažnyčios aprūpinimo.