Evangelikų reformatų bažnyčia ir kapinės Kėdainių Jonušavoje (1628–1864 m.)

Santrauka

Anotacija. Straipsnyje analizuojama vieno didžiausių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje reformacijos centrų – Kėdainių evangelikų reformatų XVII a. 3-iajame dešimt. – XIX a. vid.
mirties problematika, dėmesį koncentruojant į Jonušavos (Naujųjų Kėdainių) bažnyčią ir kapines. Istoriografijoje daugiausia tirta šios konfesijos elito laidosena, joje išsakyta įvairių kontroversiškų teiginių, kurių pagrįstumą irgi verta verifikuoti. Straipsnio tikslas – aptarti Kėdainių evangelikų reformatų laidojimo vietas – kapines ir kapinių bažnyčią Jonušavoje, laidojimų vietų statybą, infrastruktūros pokyčius, palaidojimų dinamiką. Tyrime naudojamos kelios metodologinės prieigos, naratyvinis ir statistinis, paleografijos, istorinės kartografijos ir epigrafikos metodai. Akcentuojama, kad Kėdainių tyrimo rezultatai neleidžia sutikti su istoriografijoje išsakytu teiginiu, kad evangelikai laidotuvių vietos nesureikšmindavo, o jų kapinės paprastai būdavo iškeliamos už miesto. Analizė atskleidė, kad bent jau Kėdainiuose Jonušavos kapinių atsiradimas buvo priverstinis veiksmas, padarytas praradus Šv. Jurgio bažnyčią. Vėliau dar vienos kapinės buvo įsteigtos ir pačiame miesto centre. Galima teigti, kad laidojimo vietos vis dėlto būdavo įamžinamos įvairiais laidojimo paminklais, kad ir kuklesniais, lyginant su katalikų ar liuteronų. Be to, daug lėmė asmenų socialinė padėtis ir giminaičių ekonominės galimybės. Didesniems apibendrinimams būtina atlikti kitų LDK evangelikų reformatų laidojimo vietų analizę.