Laisvamanių kapinės: (ne)tolerancijos išbandymas XX a. 3–4 dešimtmečių Lietuvoje

Santrauka

Anotacija. Straipsnyje analizuojamos XX a. 3–4 dešimtmečių Lietuvoje įkurtos ir funkcionavusios laisvamanių kapinės. Pristatoma Laisvamanių etinės kultūros draugija, kuri ir buvo laisvamanių kapinių iniciatorė. Išryškinama, kad vienas pagrindinių šios bendruomenės idėjų sklaidos būdų buvo poreikis turėti laisvamanių kapines. Remiantis šaltiniuose išlikusia informacija, aptariamas tokių kapinių steigimo kontekstas, priežastys ir aplinkybės. Nagrinėjamas laisvamanių kapinių funkcionavimas bei visuomenės reakcijos į jas. Straipsnyje išryškinamos asmenybės, labiausiai prisidėjusios prie laisvųjų kapinių steigimo Lietuvoje. Tyrimas atskleidžia, kad laisvamanių bendruomenės iniciatyva per du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius įvairiose Lietuvos vietose buvo įsteigta keliolika laisvamanių kapinių. Tokio pobūdžio kapinių įkūrimui įprastai priešindavosi tiek vietos valdžia, tiek katalikiškoji bendruomenė. Ne mažiau problemų kildavo ir jau įsteigus kapines – laidojimo procesijų trukdžiai, kapinių niokojimas.