Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės egzuliantų Smolensko vaivadijos seimelių vietos lokalizavimo problema 1667–1794 m

Santrauka

Anotacija. Straipsnyje aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) egzuliantų, arba vadinamųjų politinių tremtinių, bajoriškosios savivaldos institucijos Smolensko ir Starodubo seimelių vietos lokalizavimo problema 1667–1794 m. laikotarpiu. Remiantis ne tik Abiejų Tautų Respublikos seimo konstitucijomis, bet ir sistemiškai panaudojant egzuliantų seimelių dokumentus, analizuojami XVII a. pabaigos projektai Smolensko vaivadijos kanceliariją
ir seimelių veiklai skirtas patalpas įrengti Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, lokalizuojamos vietos, kuriose XVIII a. buvo įteisinti ir vykdavo seimelių posėdžiai (Vilniuje – Bernardinų bažnyčia ir vienuolynas, Basųjų karmelitų vienuolynas, Alytuje ir Žiežmariuose – parapinės bažnyčios ir kt.), nustatomos netradicinės veiklos vietos (LDK vyriausiojo tribunolo rūmai) ir jų pasirinkimo aplinkybės. Atliekant tyrimą buvo taikomi aprašomasis ir lyginamasis (komparatyvistinis) tyrimų metodai, atsižvelgta į teisės archeologijoje ir lokaliuose tyrimuose taikomą teorinį diskursą.