Visuomenė ir sovietų kariuomenė Lietuvoje 1939–1940 metais. Politinis ir socialinis aspektai

Santrauka

Anotacija. Straipsnyje analizuojamas sovietų karinių įgulų, įkurdintų Lietuvoje 1939 m. spalio 10 d., Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartimi tiesioginis ir netiesioginis poveikis Lietuvos visuomenei 1939–1940 m. Teigiama, kad oficiali (vieša) ir neoficiali (privati) nuostata Raudonosios armijos bazių Lietuvoje klausimu buvo skirtinga. Giluminį suvokimą apie įgulų potencialią grėsmę valstybės suverenitetui neigė oficialūs Lietuvos vyriausybės pranešimai. Dėl šios ir kitų straipsnyje įvardytų aplinkybių didžioji Lietuvos gyventojų dalis sovietų karinių įgulų dislokavimo faktą Lietuvoje priėmė kaip nepageidaujamą, tačiau Lietuvos ir SSRS dvišalių santykių išdavos aplinkybę. Straipsnyje tiriamos formalaus ir neformalaus civilių gyventojų bendravimo ir santykių su sovietų karinėse įgulose dislokuotais kariais praktikos, kurios turėjo reikšmingų pasekmių visuomenei suvokiant 1940 m. birželį–liepą vykusius politinius procesus Lietuvoje.